Wyniki wyszukiwania - Biblioteka Nauki

1

Kraštovaizdžio Vizualinės Raiškos Savitumo Apsauga Didmiesčio Priemiestinėse Teritorijose

100%

Laukaitytė-Malžinskienė G.

|

nr 2

103-112

LT

Didmiesčių urbanistinės plėtros sąlygomis priemiesčio teritorijų kraštovaizdžio vizualinės raiškos individualumo išsaugojimas tampa aktualiu, bet sunkiai sprendžiamu uždaviniu. Teritorijų planavimo praktikoje vertinant kraštovaizdį dažniausiai apsiribojama tik bendrinių kraštovaizdžio fizinių ar regimųjų savybių aprašymu. Užstatymo plėtra priemiesčio zonose paprastai remiasi tik funkciniais ir struktūriniais planavimo kriterijais. Lietuvos teritorijų planavimo teorijoje ir praktikoje pasigendama kraštovaizdžio bei užstatymo plėtros vertinimo metodo, kuris būtų orientuotas į integruotą kraštovaizdžio vertinimą bei planavimą, paremtą kraštovaizdžio fizinių, regimųjų savybių savita, žmogaus suvokiama vizualine raiška.

EN

In the context of urban expansion the preservation of the individuality of landscape visual expression in peri-urban areas is becoming a very relevant but at the same time hard task. Practice of landscape planning is commonly confined to general physical or visible landscape characteristics and their description. Urban development in peri-urban areas is usually confined to functional or structural planning criteria. Thereby, the Lithuanian theory and practise of territory planning really needs a method of landscape and urban development which leads to an the integrated landscape assessment and planning, based on physical, visible and mainly individually perceived features of landscape visual expression.

2

Baziniai Kultūrinės Miesto Funkcijos Modeliai. Miesto Kultūrinio Karkaso Metmenys

100%

Butkus T.

|

nr 2

86-102

LT

Nagrinėjami baziniai kultūrinės miesto funkcijos modeliai, kurių formavimosi pagrindas - kultūrinis potencialas. Aiškinamasi, kaip šie modeliai tampa akumuliaciniu kultūrinės funkcijos šaltiniu. Išskiriamos trys bazinių modelių grupės: anklavai, institucijos, habitatai. Remiantis istorinėmis pasaulio šalių kultūros planavimo paradigmomis siūloma šešių taikomųjų modelių strategija. Iškeliama miesto kultūrinio karkaso prielaida, pateikiami jo erdvinės ir kompozicinės sandaros principų metmenys. Analizė remiasikultūrinės miesto funkcijoskoncepcija, urbanistinėje struktūroje apibrėžta kaipvietų, objektų ir reiškinių kompleksuir pasireiškiančiumiesto galių reproduktyvumu.

EN

The paper discuss the basic models of city's cultural function (CF) formed on the basis of cultural potential. It is analysed how they become an accumulative source of CF. According to the CF concept, which defines the term as the complex of places, objects and phenomena that expose in an urban structure as the reproduction of city's power, three basic model groups are educed: enclaves, institutions (cultural centers) and habitats (environments). The author proposes applied model strategy based on combination of historic world paradigms of cultural planning. The premise of urban-cultural framework is brought forward, and the outlines of its spatial and composite arrangement are presented.

3

Urbanistinė Plėtra IR Racionalumo Retorika: C. A. Doxiadis'o Koncepcijų Likimas

100%

Samalavičius A.

|

nr 1

28-33

LT

Naujo amžiaus urbanistinės raidos perspektyvos akina įvertinti praėjusiame šimtmetyje klestėjusias urbanistines koncepcijas ir jų įtaką miesto raidai. Graikų architektas, urbanistikos teoretikas ir miestų planuotojas Constantinos A. Doxiadis paliko ryškų pėdsaką urbanistinės minties ir miestų planavimo istorijoje, kuris iki šiol nėra adekvačiai aptartas ir įvertintas. Sukūręs originalų, daugiadiciplinį ekistikos mokslą, jis sukūrė ateities miesto — ekumenopolio projektavimo sistemą, o kartu atliko urbanistinius tyrimus ir rengė projektus daugelyje pasaulio šalių. Analizuojama, kokią įtaką graikų urbanisto idėjų recepcijai padarė jo paties scientistinės ir racionalistinės premisos bei kompleksinių tyrimų metodologija ir kokios buvo jo koncepcijų sąsajos su bendra laikotarpio atmosfera, kurioje stiprėjo pažangos ideologija, racionalizmas, persmelkęs ne tik ekonomiką, bet ir kitas Vakarų visuomenės sferas. Taip pat aiškinamasi, kodėl bandymai globalią urbanistinę plėtrą derinti su Vakarų liberaliosios demokratijos vertybių ekspansija nebuvo itin sėkmingi. Urbanisto projektų likimas Azijos šalyse pademonstravo, kad racionalizmo doktrinomis pagrįstas planavimas nėra pajėgus pakeisti vietos bendruomenių gyvensenos ir mentaliteto. Parodoma, kad kartu su nesėkmėmis "eksportuojant" vakarietiškas urbanistines schemas pasikeitė požiūris į realias architektūros bei planavimo galias, su kuriomis XX amžiaus modernistai siejo ypatingas viltis.

EN

The prospects of a new century urge us to reconsider the mental legacy of the past century: theories and practices of urban planning that came into existence in a certain intellectual climate and circumstances. The paper is an attempt to reconsider the rhetoric of rationality that manifested in urban design in the second half of the 20th century. Focusing on the legacy of the Greek architect, theorist and urban planner Constantinos A. Doxiadis as well as his relationship with the dominating ideas of his time, the author examines what were the sources of his concepts of entopia and ecumenopolis and in what aspects they are different from cyclical theory of city's growth, articulated by Lewis Mumford. The contexts in which ideology of progress gained strength resulted in the rise of belief of rational and globalising urban planning, introduced by Doxiadis' ekistics. It is shown that despite highly rational rhetoric and the use of scientific data, methods and procedures of research in planning the future global city, the final results were rather modest and limited, despite of the fact that the Greek urban planner succeeded in carrying a vast number of projects in several continents: the belief in the concept of progress faded away and attempts to "export" values of Western liberal democracy with the help of urban planning proved to be far less succesful than was initially intended.

4

Klaipėdos ir kitų Baltijos uostamiesčių urbanistinės struktūros kaita globalizacijos kontekste

100%

Truskauskienė E.

|

tom 33

|

nr 4

211-224

LT

Straipsnyje pateikiama platesnio disertacinio darbo "Lietuvos pajūrio urbanistinė dinamika" dalis. Ši dalis skirta Klaipėdos urbanistinės raidos problemoms nagrinėti ir naujoms galimybėms įvertinti, veikiant globalizacijos faktoriams. Klaipėda lyginama su kitais Baltijos uostamiesčiais, tiriant jų plėtros potencialą ir urbanistinės struktūros dinamiką. Tyrime ryškėja svarbiausia globalizacijos epochos urbanistinės dinamikos tendencija - uosto ir miesto sisteminė plėtra. Šių struktūrų bendras vystymas leidžia efektyviai spręsti tiek uosto, tiek miesto problemas. Tokiame kontekste Klaipėda išsiskiria kaip uostamiestis, kuris palei pakrantę juda atvirkščiai, nei diktuoja natūralus uostų raidos ciklas, nes kryptingą urbanistinę plėtrą komplikuoja gamtiniai veiksniai, teritorijų stygius bei sunkiai suderinami įvairių ūkinių subjektų, turinčių interesų pakrantėse, poreikiai. Pritaikius kitų Baltijos uostų aktualią praktiką, nagrinėjant pakrančių efektyvumą, taikant naujus uostų plėtros modelius ir sisteminio planavimo diktuojamas urbanistinės raidos kryptis, Klaipėdos uostamiestyje taip pat galima rasti racionalių plėtros sprendimų. Klaipėdai siūloma urbanistinės raidos kryptis - sisteminis uosto ir miesto planavimas, rūpinantis ryšiais tarp šių, kol kas menkai susijusių, uostamiesčio dalių.

EN

The paper presents a part of the dissertation work "Urban dynamics of the Lithuanian seaside". This section covers the problems of Klaipėda urban development and assessment of new opportunities under the effect of globalization factors. Klaipėda is compared with the other Baltic seaports in order to investigate its potential for redevelopment and dynamics of the urban structure.The study reveals the most important trend of urban dynamics in the era of globalization - an integrated development of the seaport and city system. Common development of these structures allows to solve the problems of both port and city in the most efficient way. In such a context Klaipėda appears as a seaport city which is changing along the seaside contrary to the natural seaport life cycle. This contradiction occurs because of urban development which is complicated by natural factors, land shortage and difficulties in coordinating different interests of stakeholders. Klaipėda seaport could also be applicable for rational decision-making in the field of urban development. It could be implemented by applying the pratice of the other Baltic seaports which is based on analysing the seaside efficiency, using new seaport development models and trends of systematic urban planning. On this basis Klaipėda should become an area of urban development with an integrated planning of the seaport and city system considering the relationship between these still little related parts.

5

Tramvajus IR (ARBA) Metropolitenas Vilniaus Urbanistinėje Struktūroje. Pasiūlymai IR Argumentai

100%

Juškevičius P. , Valeika V. , Jauneikaitė K.

|

tom 32

|

nr 3

183-192

LT

Vilniaus susisiekimo problemas sukūrė ir toliau kurs gyventojų mobilumas ir pasirenkamos susisiekimo priemonės, taip pat ir gyvenimo būdas urbanistinės struktūros, gatvių tinklo ir kitokio tipo aplinkoje. Tokios visumos reguliavimas (valdymas) ir yra problemų sprendimo raktas. Dabartinėse diskusijose apie tokią visumą arba apie tramvajaus, metropoliteno funkcionavimo aplinką neužsimenama. Problemos sprendimui priskirtinos pastangos rasti tinkamas viešojo ir asmeninio susisiekimo sistemų išvystymo proporcijas. Straipsnyje nagrinėjama socialinė ir politinė susisiekimo sistemos aplinka, susisiekimo kokybė, faktinis transporto priemonių srautas ir vežimų galia, mobilumo valdymas, urbanistinės struktūros svarba apskritai ir konkrečiai Vilniaus atveju. Pateikiami pasiūlymai ir argumentai tramvajaus diegimo klausimu.

EN

Until now and continuously in future communication problems in Vilnius will be caused by residents' mobility and chosen communication means as well as the way of living in urban structure, street network and other type of environment. Regulation (management) of such an entirety would be a clue for solving the problems. In nowadays discussions there are no mentions about such an entirety or tram/metro functional environment. Efforts to find proper development proportions of public and personal transportation systems are one of measures for real problem solution. With this purpose social and political communication system environment, flowde factoand transportation potency, mobility management and importance of urban structure were approached in this work in general and specifically for Vilnius case. Suggestions and arguments for tram system implementation are given in the paper.

6

Viešojo Intereso Apibrėžimo Lietuvos Urbanistinėje Plėtroje Klausimu

100%

Staniūnas E.

|

nr 4

248-257

LT

Nagrinėjamas viešojo (visuomenės) intereso apibrėžimo ir jo sąsajų su teritorine plėtra klausimas. Apie visuomenės interesus užsimintaLietuvos Konstitucijoje, tačiau kas tai yra konkrečiau, Lietuvos įstatymuose nepaaiškinta. Neapibrėžus šios kategorijos, praktiškai neįmanoma išspręsti esminio valstybei - jos socialinės sistemos klausimo, t. y. konkretizuoti visuomenės ir individo santykių principo (nors jis apytikriai ir paaiškintas pagrindiniame šalies įstatyme). Rezultatas yra tas, kad gyvenimo praktikoje (taip pat ir teritorinėje plėtroje) realizuojama galbūt nuoKonstitucijosatitrūkusi ir nežinia kokia valstybės idėja. Straipsnyje siūloma šią spragą užpildyti ir analizuojama, kaip tai būtų galima padaryti.

EN

The word "public" has two meanings in the Lithuanian language. It means "useful for society" and "overt" ("nonsecret"). Double-edged meaning of the category is not acceptable in the sphere of practical urban development, where decisions mean the distribution of goods among individuals as well as the distribution of goods among individuals and overall. In general it is not clear whether the development of the city should be only overt or whether it has also something to do with the interest of society, with the interest of the entire population of the city.The language peculiarities require a special approach of the legal system to the term. The Lithuanian legal system makes not very much in this direction, may be rather on the contrary it makes the term "public interest" even more misty. The Lithuanian Constitution mentions societal interest (requires to support useful for society economic activity), however, neither the Constitution nor the Law on Territory Planning describe what the category "society use" (societal interest) means. The Law does not see the difference a person and the entirety of city population. It says that the term "public" ("society") means one as well as more natural or legal persons. This situation has many sequences: the main question of the social system of the state is not clear; the basis of the mission of urban planning is not clear too; the principle of distribution of goods in urban development is not declared; the question of a legal goods distribution can hardly even be raised.The idea of a more precise legal definition of the term "public interest" is raised in the paper. The author thinks that the formula "public goods are goods that cannot be produced by an individual" can be a good basis for elaborating a legal definition of the category "public interest". It allows to divide clearly and logically overall and individual goods. It allows to see what concrete development proposals are useful for. It allows to show the logical place of urban planning in general: public interest in urban development should be the production of goods that cannot be produced by separate citizens; this production should also be accepted as the mission of urban planning.

7

Lukiškių Aikštė - Socialinio Užsakymo Evoliucija. Paminklas Laisvės Kovų Dalyviams AR Simbolis "Laisvė"?

75%

Vyšniūnas A.

|

nr 4

201-220

LT

2008 m. paskelbtas Lukiškių aikštės sutvarkymo ir simbolio "Laisvė" projekto sukūrimo konkursas. Vertinimo komisija išrinko 7 geriausius konkursinius projektus. Šie rezultatai sukėlė daug diskusijų, nes neaišku, ar tikrai pasiektas pagrindinis konkurso tikslas - įprasminti Laisvės kovas ir pagerbti tų kovų dalyvių atminimą? Nors yra labai konkretus LR Seimo nutarimas "Dėl Lukiškių aikštės funkcijų", vis tiek lieka neaiškus Lukiškių aikštės statusas: ar ji yra valstybinio rango aikštė, ar paprasta vieša savivaldybės erdvė? Kai neaiškus aikštės statusas, neaiškus ir tikslo realizavimo mechanizmas bei priemonės. Straispnyje apžvelgiami pagrindiniai Lukiškių aikštės urbanistinės plėtros etapai, įvertinant ne tik realizacijas, bet ir visas idėjas, profesines koncepcijas. Pagrindinis straipsnio tikslas - atskleisti Lukiškių aikštės formavimo mechanizmus, bet ne komentuoti atskirus meninius pasiūlymus. Straipsnyje nekomentuojami atskirų suinteresuotų socialinių ir politinių grupių pareiškimai, taip pat tariamai moksliniai pranešimai viešųjų ryšių renginiuose ir akcijose. Taip pat nediskutuojama apie grynojo meno paskirtį ir santykį su mokslu ir politika. Išvadose pateikiami Lukiškių aikštės urbanistinio formavimo ir paminklo Laisvės kovotojams statymo principai.

EN

This paper is about public spirit, national monuments and a sign system in Lukiškės Square in Vilnius. Such a system is a part of national Policy, therefore,one should keep distinct the pure artistical and national identity ideas.Nowadays a sense of national pride is very important and at the same time a real problem in Lithuania.A nation always has an essential place, a system of symbols or an extraordinary monument. Lithuania is only getting ready toconsider the issue of monuments and signs in all its aspects. That is why, according to the rules of Lukiškės Square architectural competition, it is demanded to solve this problem. A representative function is required."The memory of an unknown partisan and fighter for Lithuania's freedom will be memorialized"a slogan incused on a stone panel proclaims in Lukiškės Square. But there are still no results.The conception ofpublic spaceis unidentified, so an urban space and ordinary functional aspects are always muddled up.West European public space practice indicates that Renaissance squares are the most popular, multifunctional public spaces.The space system and nominal space hierarchy are very complicated and indefinite, therefore, the final result is under different interpretations. Memorialization of dedication to fighters for Lithuania's freedom is of great importance, but practical square formation aspects, such as parking, fountain construction, etc., are also important.The Lithuanian Parliament adopted a resolution on Lukiškės Square functions (11 Feb. 1999), but pursuancee belongs to the Municipality. That is a mistake and a real problem because the Municipality's activities are not transparent. Such problems must be solved by aSteering Committee which must be formed.Otherwise a qualitative result is impossible.In 2008 Lukiškės Square architectural competition was proclaimed. The format of the main task is double - urban and artistical aspects are declared. The result of this competition is an abstract artistical accent, but not a real representative memorial.The purpose of this work is to reveal the formation process of Lukiškės Square as the main square of Lithuania. The basic principles of the Square formation and those of erecting a monument to the Lithuanian freedom fighters are presented.