The article shows that globalization makes the largest influence on three significant guarantees of national identity (and freedom) preservation: language, economic and political independence. The possibilities to preserve and to consolidate freedom are discussed as well. The first theme analyzed is the worship and promotion of language, cultural and national values which mean not only safety but also openness and accessibility for other cultures (interchange). The second is the renunciation of servant position in relation with the European Union, the self-spread and defence of economic interests. The third is more active defend of political interests in the European Union in search for the partners whose interests seceded to coincide with ours. The fourth is the implementation of the political self-government principle, which should be grounded on the striving to preserve the national identity and culture which supply civil society. This way the gap between authorities and inhabitants decreases, it diminishes the distrust of citizens in authorities and it increases responsibility and accountability of authorities to the people who elected them. It is hoped that everything above mentioned would form more favourable environment for national self-awareness and freedom to spread and grow strong as well.
LT
Straipsnyje parodoma, kad tautinio tapatumo kaip vertybės ir laisvės tapsmą vis labiau lemia spartūs pokyčiai, paženklinti visuotine globalizacija. Atskleidžiama, kad didžiausią poveikį globalizacija daro trims svarbiausioms tautinio tapatumo (ir laisvės) išsaugojimo garantams - kalbai, ekonominiam savarankiškumui ir politiniam savarankiškumui. Aptariamos tautinio tapatumo ir laisvės saugos bei jos įtvirtinimo galimybės. Pirma, tai - kalbos, kultūrinių ir tautinių vertybių gerbimas ir propagavimas, kuris reiškia ne tik apsaugą, bet ir atvirumą bei prieinamumą kitoms kultūroms (mainus). Antra, atsisakymas servilistinės santykių su ES pozicijos, efektyvus ir kryptingas ekonominių interesų, susijusių su gyvybine tautos, atskirų jos grupių savisklaida, gynimas. Trečia, aktyvus politinių interesų gynimas ES ir partnerių, kurių interesai sutaptų su mūsiškiais, paieška leistų pelnyti didesnį palankumą ir paramą. Ketvirta, politinės savivaldos principo įgyvendinimas, kuris būtų grindžiamas ne tiek formaliu visų lygių valdžios renkamumu, bet remtųsi tautos tapatumo, jos kultūros, kuri būtent ir maitina pilietinę visuomenę, išsaugojimo siekiu. Taip pat mažinamas (atkuriamas) valdžios ir gyventojų atotrūkis silpnintų ir nepasitikėjimą valdžia, didintų jos atsakomybę rinkėjams.
2
Dostęp do pełnego tekstu na zewnętrznej witrynie WWW
Historical memory embodied in a social space of Minsk represents "cultural signs" of several different epochs. In fact, the historical past of Minsk up to the beginning of the XIX century can be considered as the process of construction of its European identity. In this aspect, the XIX century demonstrated a shift to Russian euro-asianism, while the soviet history was a unique attempt to construct the universal Soviet identity with only a few features of the national culture. The contemporary epoch gives Minsk a unique chance to simultaneously increase both European and national identity of Belarusians.
LT
Istorinė atmintis, įkūnyta socialinėje Minsko erdvėje, reprezentuoja kelių skirtingų epochų "kultūrinius ženklus" ir nuo XIX a. pradžios gali būti suprantama kaip europietiškojo tapatumo formavimosi procesas. XIX a. įsigalėjus rusiškajam euroazijatiškumui, visa sovietinė istorija tapo unikaliomis pastangomis sukurti universalų sovietinį tapatumą su keletu blankių nacionalinės kultūros bruožų. Šiuolaikinė epocha teikia galimybę augti tiek europietiškajam, tiek baltarusiškajam tautiniam tapatumui.
JavaScript jest wyłączony w Twojej przeglądarce internetowej. Włącz go, a następnie odśwież stronę, aby móc w pełni z niej korzystać.