Wyniki wyszukiwania - Biblioteka Nauki

Ten serwis zostanie wyłączony 2025-02-11.

Nowa wersja platformy, zawierająca wyłącznie zasoby pełnotekstowe, jest już dostępna.
Przejdź na https://bibliotekanauki.pl

Ograniczanie wyników

Znaleziono wyników: 2

Liczba wyników na stronie

Wyniki wyszukiwania

Wyszukiwano:
w słowach kluczowych: pilietinė visuomenė

Sortuj według:

Ogranicz wyniki do:

The Political Frontiers of Europe as a Civil Society: J. Habermas' Rejection of a European Volk and M. Foucault's Balance of Power as Protections Against European Nation-State

100%

Karskens M.

nr 2

186-198

With the help of J. Habermas and M. Foucault, it is argued that the idea of Europe is, first of all, the ideal of an unlimited civil society. Human rights, the rule of law and the legal European institutions are its political backbone. The European Union itself is somehow the realization of this ideal conception of a borderless, unlimited society. It is argued that the European Union in this respect is a heterotopia within the bordered and sovereign member states themselves. Seen from the outside, however, and in the world of geopolitics, Europe is a political power with closed borders and excluding frontiers. In this respect the European Union is a continuation of the old European Balance of Power.

Remiantis J. Habermasu ir M. Foucault, Europos idėja straipsnyje traktuojama kaip neribotos pilietinės visuomenės idealas, kurio politinį pagrindą sudaro žmogaus teisės, įstatymo valdžia ir teisinės Europos institucijos. Tam tikra prasme šią idealią sienų neturinčios, neribotos visuomenės koncepciją realizuoja pati Europos Sąjunga. Šia prasme, žvelgiant iš "vidinės" suverenių, turinčių sienas narių valstybių perspektyvos, ji laikytina heterotopija. Tačiau, žvelgiant iš išorės ir geopolitiškai, Europa yra politinė galia su uždaromis sienomis, griežtai sauganti savo ribas. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga gali būti vertinama kaip senojo europietiškojo galios pusiausvyros projekto tąsa.

Draugijų politika, organizuota visuomenė ir korporatyvizmas XX a. ketvirtojo dešimtmečio lietuvoje

100%

Butkus M.

nr 2

121-147

The article presents the political decisions affecting associations and the ideological attitudes underlying them in Lithuania during the 1930s. The 1936 Law on Associations narrowed the autonomy of voluntary associations creating a need for the government to argue for intervention in the affairs of associations. The leaders of the authoritarian regime relied on the idea of organised society based on close cooperation between associations and the state. The article explores the concept of organised society and its links with corporatism, and looks at the plans of the authorities to reform associations. The aim is to assess the extent to which political decisions affecting associations, the idea of organised society, and corporatism were against or in line with the ideals of civil society.

Straipsnyje pristatoma XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos draugijų politika ir ją pagrindusios ideologinės nuostatos. 1936 m. priėmus Draugijų įstatymą susiaurinta savanoriškų asociacijų autonomija, todėl valdžiai prireikė argumentuoti intervenciją į draugijų reikalus. Autoritarinio režimo vadai rėmėsi organizuotos visuomenės idėja, kurios esmė – glaudus draugijų ir valstybės bendradarbiavimas. Straipsnyje gilinamasi į organizuotos visuomenės koncepciją ir jos sąsajas su korporatyvizmu, galiausiai apžvelgiami valdžios institucijų rengti draugijų pertvarkymo planai. Siekiama įvertinti, kiek tuometė draugijų politika, organizuotos visuomenės idėja ir korporatyvizmas prieštaravo ar derėjo su pilietinės visuomenės idealais.