PL
 |
EN
Nowa wersja platformy, zawierająca wyłącznie zasoby pełnotekstowe, jest już dostępna.
Przejdź na https://bibliotekanauki.pl
Preferencje help
Polish version English version Język
Widoczny [Schowaj] Abstrakt
Liczba wyników

Znaleziono wyników: 13

Liczba wyników na stronie
first rewind previous Strona / 1 next fast forward last
Wyniki wyszukiwania
Wyszukiwano:
w słowach kluczowych:  Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
help Sortuj według:

help Ogranicz wyniki do:
first rewind previous Strona / 1 next fast forward last
1
Content available Karalius Stanislovas Leščinskis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1708 metais
100%
Dygdała J.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2018
|
nr 2
5-29
LT
Straipsnyje aptariamas Stanislovo Leščinskio, su Švedijos pagalba 1704 m. išrinktas Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Respublikos valdovu, apsilankymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1708 metais. Išsamiai nušviečiamas karaliaus vizitas Lietuvos sostinėje Vilniuje. Analizuojamos Stanislovo Leščinskio pastangos sustiprinti savo įtaką Lietuvoje, nesėkmingi bandymai sukurti atsvarą didelį Švedijos karaliaus Karolio XII pasitikėjimą turėjusiems Sapiegoms, remiantis kunigaikščiais Višnioveckiais. Konstatuojama, kad karaliui Stanislovui per jo susitikimus su Karoliu XII nepavyko įtikinti Švedijos karaliaus paremti Leščinskio puoselėtų „Respublikos nuraminimo“ koncepcijų. Remiantis Lietuvos ir Lenkijos valdovo sekretorių korespondencija, parodomas jo aplinkos požiūris į švedus.
2
Content available Vilniaus jėzuitų personalinė sudėtis XVII–XVIII amžiuje. Statistinės-prozopografinės analizės bandymas
100%
Mariani A.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2018
|
nr 1
5-48
LT
Straipsnyje analizuojama Vilniaus jėzuitų personalinė sudėtis Lietuvos jėzuitų provincijos kontekste. Remiantis Jėzaus draugijos personalinės sudėties katalogais, aptariama jėzuitų institucijų, veikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje, ekonominė situacija, personalinės sudėties kiekybiniai pokyčiai, vienuolių sudėtis pagal kilmės regionus, kalbų žinojimą, turėtus akademinius laipsnius.
3
Content available Vieškelių tinklo struktūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVII a.
72%
Čelkis T.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2019
|
nr 1
33-77
EN
This article analyses the public road network of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–17th centuries, discusses related historiography, and presents the up-to-date findings in the history of communication. The research also offers an analysis of special terms used in historical sources to denote roads and highways, presents the distribution of the public road network over the territory. The GDL towns best “enlaced” in the said network and the local as well as regional communication system were identified. Based on the empirical data, a special scheme map of all public roads in the GDL in the 16th–17th centuries was drawn and the list of public roads detected in historical sources, was presented.
LT
Straipsnyje tiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vieškelių tinklo struktūra XVI–XVII a. Aptariama istoriografija ir pristatoma, kiek yra ištirta susisiekimo istorija. Analizuotos šaltiniuose užfiksuotos sąvokos, kuriomis įvardijami keliai ir vieškeliai. Nagrinėtas vieškelių tinklo išdėstymas teritorijoje. Nusakyti LDK miestai, labiausiai „apraizgyti“ vieškelių ir geriausiai įjungti į lokalinę bei regioninę susisiekimo sistemą. Remiantis empiriniais duomenimis, nubraižyta XVI–XVII a. LDK vieškelių tinklo kartoschema ir pateiktas šaltiniuose fiksuotų vieškelių sąrašas.
4
Content available remote What Comes After the Nation? Possible Scenarios of Postnationalism in Central Eastern Europe (The Case of Lithuania)
72%
Savukynas V.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
tom 1
|
nr 2
113-123
EN
The article analyses possible transformations of nationalism in contemporary Lithuania. The author argues that two forces influence the national identity. On the one hand, local identities have been strengthening. Currently, an attempt to revive / create a Samogitian identity based on certain political goals is rather visible in Lithuania. On the other hand, an opposite process can also be observed: it is a wish to revive a region corresponding to the boundaries of the Grand Duchy of Lithuania. The article concludes that due to globalization processes national identity receives pressure both from the "above" and "below", i.e. alternative identity models are being offered in relation to either local identities or regional identities covering several states.
LT
Apmąstomos galimos nacionalizmo transformacijos šiuolaikinėje Lietuvoje. Teigiama, kad Lietuvos tautinei tapatybei didžiausią įtaką turi du veiksniai. Viena vertus, vis stiprėjant vietinėms tapatybėms, pastebimos pastangos atkurti arba sukurti žemaičių tapatybę, kuri turėtų tvirtą politinį pagrindą. Kita vertus, pastebimas ir priešingas procesas: siekiama atkurti tą regioną, kuris atitiktų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribas. Galiausiai straipsnio autorius prieina prie išvados, kad dėl tam tikrų globalizacijos procesų įtakos tautinė tapatybė patiria "spaudimą" tiek iš "viršaus", tiek ir iš "apačios", t. y. alternatyvūs jos tapatybės modeliai neišvengiamai susiejami arba su vietinėmis, arba su regioninėmis tapatybėmis, dėl to nunyksta joms būdingi saviti bruožai.
5
Content available Smolensko žemės bažnytinių pareigūnų karjeros ypatybės 1395–1514 m.
72%
Jurkevičius A.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2022
|
nr 2
5-20
EN
The annexation of the Land of Smolensk by the Grand Duchy of Lithuania in 1395 had a great impact on the situation of the ecclesiastical officials of the Orthodox Church in this region. The article investigates the development of the careers of the ecclesiastical officials of the Land of Smolensk when the region was part of the Grand Duchy of Lithuania (1395–1514). The focus is on the origin, kinship, and positions of the ecclesiastical officials, their connections with the central government of the Grand Duchy of Lithuania and with the inhabitants of the Land of Smolensk. Systematised data about the ecclesiastical officials of the Land of Smolensk is presented in the Appendix.
LT
Smolensko žemės prijungimas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1395 m. labai paveikė Stačiatikių bažnyčios pareigūnų Smolensko žemėje padėtį. Šiame straipsnyje tiriama, kaip klostėsi Smolensko žemės bažnytinių pareigūnų karjera laikotarpiu, kai šis regionas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (1395–1514 m.). Dėmesys telkiamas į bažnytinių pareigūnų kilmę, giminystės ryšius, pareigas, sąsajas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrine valdžia ir Smolensko žemės gyventojais. Straipsnio pabaigoje esančiame priede pateikti susisteminti duomenys apie Smolensko žemės bažnytinius pareigūnus.
6
Content available Smolensko žemės bažnytiniai pareigūnai 1395–1514 m.
72%
Jurkevičius A.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2022
|
nr 1
5-33
EN
The structures of the Orthodox Church in separate regions of the Grand Duchy of Lithuania were chosen as the main object of research very rare in the historiography of Lithuania and neighbouring countries. In this article, we will discuss the ecclesiastical officials (bishops of Smolensk, archimandrites and ihumens of monasteries, clergymen of churches – priests and deacons) of one region, the Land of Smolensk, during the period when this region was part of the Grand Duchy of Lithuania, from 1395 to 1514. The focus will be placed on three aspects: the time of the appearance of the ecclesiastical officials in the Land of Smolensk, their prerogatives, and the nomination procedure.
LT
Lietuvos ir kaimyninių šalių istoriografijoje Stačiatikių bažnyčios struktūros paskiruose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionuose kaip pagrindinis tyrimų objektas pasirenkamos labai retai. Šiame straipsnyje aptarsime vieno regiono – Smolensko žemės – bažnytinius pareigūnus (vyskupus, vienuolynų archimandritus ir igumenus, cerkvių dvasininkus – šventikus ir diakonus) 1395–1514 m., kai šis regionas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Dėmesys bus telkiamas į tris aspektus: Stačiatikių bažnyčios pareigūnų atsiradimo Smolensko žemėje laiką, jų prerogatyvas ir skyrimo tvarką.
7
Content available Grigaliaus kalendoriaus įvedimas Kaune 1582 m.
72%
Antanavičius D.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2022
|
nr 1
55-66
EN
The paper deals with a hitherto unexamined problem, namely, the introduction of the Gregorian calendar in Kaunas at the end of 1582. On the basis of scarce sources, the conclusion is drawn that the Gregorian Reform of the calendar was implemented at the chanceries of Kaunas municipality simultaneously, i. e., on 15 October 1582. The Julian calendar, however, was deeply implanted in the minds and memory of local scribes, and therefore they discerned, to some extent, between the Gregorian calendar and the so-called old one (Calendarium vetus) in a short period of time. Nevertheless, no evidence of a discontent was found in available sources similar to those of Vilnius where the Ruthenian community directly opposed the Gregorian Reform, not to mentionthe social upheaval that erupted in Riga between 1584 and 1589. In sum, the reception of the Gregorian calendar in Kaunas did not provoke any controversies.
LT
Straipsnyje nagrinėjamas iki šiol netirtas klausimas: kaip 1582 m. pabaigoje Kauno mieste buvo įvestas Grigaliaus kalendorius? Skurdžios šaltinių žinios liudija, kad Kauno miesto savivaldos institucijos oficialiojoje raštvedyboje naująjį Grigaliaus kalendorių perėmė iš karto, t. y. 1582 m. spalio 15 d. Įprastas Julijaus kalendorius buvo giliai įsirėžęs ne tik į paprastų miestiečių, bet ir į savivaldos raštininkų sąmonę ir atmintį, todėl jie ir vėliau kartais skirdavo „naująjį“ ir „senąjį“ kalendorius, bet jokių nepasitenkinimo ženklų, peraugančių į pasipriešinimą naujam laiko skaičiavimui (Vilniaus ortodoksų atvejis), ar net atvirus neramumus, kokie 1584–1589 m. vyko Rygoje, šaltiniuose aptikti nepavyko. Todėl daroma išvada, kad Kaune Grigaliaus kalendoriaus recepcija buvo sklandi ir nesukėlė jokių karštų kontroversijų.
8
Content available Lietuvos didžiosios kunigaikštystės rusėniški regionai – tarp Rytų ir Vidurio rytų Europos
72%
Jurkevičius A.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2021
|
nr 1
29-57
EN
It is said in historiography that when the core lands of the Grand Duchy of Lithuania became Christian in 1387, the Europeanisation process started in the state. But little account is taken of the differences between its political nucleus and the peripheral regions, which consisted of Ruthenian lands. The article investigates whether the Europeanisation process in the Ruthenian lands of the Grand Duchy of Lithuania really started after 1387. It also aims to find out which European region or regions those lands could be assigned to. For this, it seeks to clarify in the article how Europe was understood in the 13th to 16th centuries, and what kind of changes took place in the Ruthenian lands of the Grand Duchy of Lithuania during that time.
LT
Istoriografijoje teigiama, kad 1387 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės branduolio žemėms tapus krikščioniškomis, šioje valstybėje prasidėjo europeizacijos procesas. Tačiau menkai atsižvelgiama į jos politinio branduolio ir periferinių regionų, kuriuos sudarė rusėniškos žemės, skirtumus. Straipsnyje tiriama, ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėniškose žemėse europeizacijos procesas išties prasidėjo po 1387 m. Taip pat analizuojama, kuriam Europos regionui ar regionams būtų galima priskirti šias žemes. Straipsnyje aiškinsimės, kaip XIII–XVIa. buvo suvokiama Europa ir kokie pokyčiai tuo metu vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėniškose žemėse.
9
Content available remote The Cultural-Historical Memory of the Grand Duchy of Lithuania as an Expression of National Identity and as a Cultural Capital Facilitating Integration into the European Union
58%
Andrijauskas A.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
tom 1
|
nr 2
160-171
EN
The object of the article is the duality of the cultural-historical memory of the Grand Duchy of Lithuania between the worlds of the Latin West and the Byzantine Slavic East, strongly affected the historical memory and mentality of the Lithuanian nation and shaped many of the forms of cultural and national self-identification, forms which are historically changing and characteristic for a border culture. After concisely discussing various aspects of the cultural history of the GDL, that have strongly affected Lithuanian historical memory, it is possible to state that homogeneity was alien for Lithuanian culture, which had insinuated itself between the Latin West and the Byzantine East and which, from the first century of the appearance of the state, was distinguished by a heterogeneous cultural orientation with diverse directions.
LT
Straipsnyje analizuojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinė istorinė atmintis kaip ypač svarbus veiksnys, veikiantis lietuvių mentalitetą ir tautinio tapatumo sampratą, integruojantis į Europos Sąjungą. Straipsnio autorius parodo, kad įvairių geopolitinių galios centrų poveikis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumui paliko pėdsakus lietuvių tautos mentaliteto formavimuisi istorinėje atmintyje. Ne visada aiškiai fiksuojama ankstesnė lotyniškosios Vakarų ir stačiatikiškosios Rusios civilizacijų nesantaikos linija, Lietuvos valdovams priėmus krikščionybę, persikėlė į jos teritoriją, kuri reiškėsi kaip latentine forma gyvuojantis šalies politinį gyvenimą ir gyventojų mentalitetą, jų kultūrines orientacijas destabilizuojantis veiksnys. Šis skilimas per visą LDK gyvavimo laiką taip ir nebuvo įveiktas ir išliko lietuvių mentalitete, veikdamas net dabartines jų kultūrines orientacijas.
10
Content available Karo veiksmai Kuršo kunigaikštystės ir Lietuvos pasienyje Didžiojo Šiaurės karo pradžioje (1701 m. rugsėjis – 1703 m. gegužė)
58%
Jakovļeva M.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2022
|
nr 2
71-102
EN
The article dwells on the events of the Great Northern War (1700–1721) related to the Duchy of Courland. It focuses on the warfare in a particular region, the border area between the Duchy of Courland and the Grand Duchy of Lithuania, from the entry of the Swedes into the Duchy of Courland in the summer of 1701 to the spring of 1703, when the Swedish governor, Karl Magnus Stuart, left Courland. The article is based mainly on the historical sources stored in the Latvian State Historical Archive.
LT
Straipsnyje aptariami Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) įvykiai, susiję su Kuršo kunigaikštyste. Daugiausia dėmesio skirta karo veiksmams konkrečiame regione – Kuršo kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienyje, vykusiems nuo švedų įžengimo į Kuršo kunigaikštystę 1701 m. vasarą iki 1703 m. pavasario, kai iš Kuršo išvyko švedų gubernatorius Karolis Magnusas Stiuartas (Karl Magnus Stuart). Rengiant straipsnį Latvijos valstybiniame istorijos archyve saugomais istorijos šaltiniais.
11
Content available Julijona – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmona ir jo vaikų motina
58%
Baronas D.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2019
|
nr 2
5-39
EN
This article is the first attempt of the biographic research of Grand Duchess Uliana Algirdienė of Lithuania (d. 17/03/1392), based on the critical analysis of primary sources. It is also aimed at pointing out the reflection of the role of women in the pagan Lithuanian society. The research was carried out by means of the analytical and comparative method of historical source analysis with a view to separate as distinctly as possible the information derived from contemporary sources from the images imposed by later historiographic tradition. The article qu- estions the stereotypes related to Uliana’s great political power in Lithuania’s political life that are well-established in modern historiography and present-day cultural memory. With this an attempt is made to draw attention to the problematic nature of information derived from historical sources as well as to more distinctly define the frames imposed by the political culture of pagan Lithuania which clearly marked the boundaries for the political activities of women representing the ruling dynasty. This article for the most part dwells on the issues related to the coverage of Algirdas and Uliana’s marriage and the period of their married life up to Algirdas’ death in 1377.
LT
Šis straipsnis – pirmasis Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Julijonos Algirdienės (†1392 03 17) biografinio tyrimo bandymas, paremtas kritiniu pirminių šaltinių nagrinėjimas. Juo taip pat siekiama užaštrinti moterų padėties pagonybės laikų Lietuvos visuomenėje refleksiją. Tyrimas atliktas taikant analitinį ir palyginamąjį istorijos šaltinių nagrinėjimo metodą, stengiantis kiek įmanoma griežčiau skirti vienalaikių šaltinių teikiamą informaciją nuo vėlesnės istoriografinės tradicijos suformuotų įvaizdžių. Straipsnyje kvestionuojami šiuolaikinėje istoriografijoje ir mūsų dienų kultūrinėje atmintyje įsigalėję stereotipai apie didelę Julijonos politinę įtaką Lietuvos politiniame gyvenime. Tuo siekiama atkreipti dėmesį ir į istorinių šaltinių informacijos problemiškumą, ir aiškiau apibūdinti pagonybės laikų Lietuvos politinės kultūros formuotus rėmus, brėžusius ribas valdančiosios dinastijos atstovių politiniam veikimui. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Algirdo ir Julijonos vedybų aplinkybių nušvietimo klausimui, apsiribojant jų bendro gyvenimo laikotarpiu iki Algirdo mirties 1377 m.
12
Content available Valdovo raštininko Jono Bogdanaičio Sapiegos (†1546) galios telkimas XVI a. pradžioje
51%
Ryčkov A.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2019
|
nr 1
5-31
EN
The article raises the question about the way the officials of the Grand Duke’s Office accumulated power and used it to ascend the social and political ladder at the beginning of the 16th century. This question is answered based on the case study of the career of Jonas Bogdanaitis Sapiega (Иван Богданович Сапега), the Scribe of the Supreme Council of the Grand Duke. The analysis of the correspondence revealed that this position not only granted J. B. Sapiega the opportunity to be in the closest environment of the Grand Duke but also to influence his decisions related to the matters of the state or private affairs of the Lithuanian nobility. This enabled J. B. Sapiega to develop close and friendly (horizontal) relations with Lithuanian noblemen of the highest social ranking as well as to benefit from their protection and patronage.
LT
Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, kaip didžiojo kunigaikščio kanceliarijos tarnautojai XVI a. pradžioje kaupė galią bei naudojo ją kopdami socialinės ir politinės hierarchijos laiptais. Į šį klausimą bandoma atsakyti analizuojant siaurosios valdovo tarybos (arba kitaip vadinamos vyriausiosios valdovo tarybos) raštininko Jono Bogdanaičio Sapiegos (Иван Богданович Сапега) karjeros atvejį. Korespondencijos analizė atskleidė, kad šios pareigos suteikė galimybę J. B. Sapiegai ne tik būti artimiausioje valdovo aplinkoje, bet ir daryti įtaką valdovo sprendimams, susijusiems su valstybės arba privačiais Lietuvos kilmingųjų reikalais. Tai leido J. B. Sapiegai plėtoti artimus ir draugiškus (horizontalius) santykius su aukščiausio socialinio statuso Lietuvos kilmingaisiais, naudotis jų globa ir užtarimu.
13
Content available Šeimyninis konfliktas XVIII amžiaus Vilniuje: bandymas nunuodyti profesorių Žaną Emanuelį Žiliberą 1782 m.
51%
Burba D. , Parent A.
Lietuvos istorijos metraštis
|
2019
|
nr 2
89-111
EN
The article analyses an episode in the life of Frenchman Jean-Emmanuel Gilibert, professor of natural sciences, who in the 18th century resided in the Grand Duchy of Lithuania and lectured at the Principal School of Lithuania, namely – an attempt to poison him in 1782. Based on the court files and the personal correspondence between the Professor and his wife, details of the incident and the reaction of those involved are reproduced.
LT
Straipsnyje analizuojamas vieno žymiausių XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusių ir Lietuvos vyriausioje mokykloje dėsčiusių mokslininko botaniko pran- cūzo Žano Emanuelio Žilibero gyvenimo epizodas – bandymas jį nunuodyti 1782 m. Remiantis teisminėmis bylomis ir profesoriaus bei jo žmonos asmenine korespondencija, atkuriamos pasikėsinimo detalės ir reakcija į šį įvykį.
first rewind previous Strona / 1 next fast forward last
JavaScript jest wyłączony w Twojej przeglądarce internetowej. Włącz go, a następnie odśwież stronę, aby móc w pełni z niej korzystać.