Wyniki wyszukiwania - Biblioteka Nauki

Nowa wersja platformy, zawierająca wyłącznie zasoby pełnotekstowe, jest już dostępna.
Przejdź na https://bibliotekanauki.pl

Ograniczanie wyników

Znaleziono wyników: 4

Liczba wyników na stronie

Wyniki wyszukiwania

Wyszukiwano:
w słowach kluczowych: Žemaitija

Sortuj według:

Ogranicz wyniki do:

“… cum statuti tanta sit auctoritas, ut eius praeceptione omnia nobis conserventur.” Some Remarks on Wioletta Pawlikowska-Butterwick and Liudas Jovaiša’s Vilniaus ir Žemaičių Katedrų Kapitulų Statutai

100%

Dyjakowska M.

tom 28

nr 3 English Online Version

35-43

The aim of this article is to present the edition of the statutes of the chapters of Vilnius and Samogitia authored by Wioletta Pawlikowska-Butterwick and Liudas Jovaiša. The presentation is preceded by a description of the history of both dioceses and remarks on the role of statutes as the source of the particular law of both chapters. Some space was devoted to the authors of the statutes and related issues. The editorial basis and the critical apparatus were discussed. Finally, attention was drawn to the illustrations accompanying the edition.

Pavietų vėliavų organizavimas ir 1698 m. liepos 22 d. mūšis prie Jurbarko

72%

Vitsko D.

tom 1

85-101

The Battle of Jurbarkas of 1698 was the first significant battle of the civil war in the Grand Duchy of Lithuania at the end of the seventeenth and beginning of the eighteenth century. The army loyal to the republicans and the detachments hired by the nobles of some districts fought against the part of the army of the Grand Duchy of Lithuania loyal to the Sapieha, and the Tatars. The Sapieha won the battle, but after this victory the republicans became even more active.

698 m. kautynės prie Jurbarko tapo pirmu reikšmingu vidaus karo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje mūšiu. Ištikima respublikonams kariuomenė ir dalyje pavietų bajorų pasamdytos vėliavos kovėsi su Sapiegoms ištikimais LDK kariuomenės daliniais bei totoriais. Mūšį laimėjo Sapiegos, tačiau po šios jų pergalės respublikonai dar labiau suaktyvėjo.

Vyrai ir moterys genealogijoje: Gorskių giminės vedybinė politika XVI a. antroje pusėje – XVIII a. pirmoje pusėje

58%

Drungilas J.

Lietuvos istorijos metraštis

2024

nr 1

33-64

Based on genealogical data, the article investigates the marriage policy of the Gorski family (Nałęcz coat of arms) from its establishment in Samogitia in the second half of the sixteenth century to its rise in the first half of the eighteenth century. First, a general portrait of the spouses is analysed (the social status, economic capacity, offices held, geographical origin), and then the ‘marriage market’ of this family and the factors that had shaped it are examined in greater detail (kinship ties, land tenure, confession).

Straipsnyje, pasitelkus genealoginius duomenis, tiriama Gorskių (h. Galvaraištis) giminės vedybinė politika nuo jos įsikūrimo Žemaitijoje XVI a. antroje pusėje iki iškilimo XVIII a. pirmoje pusėje. Pirmiausia analizuojamas bendras sutuoktinių portretas (socialinis statusas, ekonominis pajėgumas, turimos pareigybės, geografinė kilmė), tada detaliau nagrinėjama šios giminės „vedybinė rinka“ bei ją formavę veiksniai (giminystės ryšiai, žemėvalda, konfesija).

Karo veiksmai Kuršo kunigaikštystės ir Lietuvos pasienyje Didžiojo Šiaurės karo pradžioje (1701 m. rugsėjis – 1703 m. gegužė)

58%

Jakovļeva M.

Lietuvos istorijos metraštis

2022

nr 2

71-102

The article dwells on the events of the Great Northern War (1700–1721) related to the Duchy of Courland. It focuses on the warfare in a particular region, the border area between the Duchy of Courland and the Grand Duchy of Lithuania, from the entry of the Swedes into the Duchy of Courland in the summer of 1701 to the spring of 1703, when the Swedish governor, Karl Magnus Stuart, left Courland. The article is based mainly on the historical sources stored in the Latvian State Historical Archive.

Straipsnyje aptariami Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) įvykiai, susiję su Kuršo kunigaikštyste. Daugiausia dėmesio skirta karo veiksmams konkrečiame regione – Kuršo kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienyje, vykusiems nuo švedų įžengimo į Kuršo kunigaikštystę 1701 m. vasarą iki 1703 m. pavasario, kai iš Kuršo išvyko švedų gubernatorius Karolis Magnusas Stiuartas (Karl Magnus Stuart). Rengiant straipsnį Latvijos valstybiniame istorijos archyve saugomais istorijos šaltiniais.