Nowa wersja platformy, zawierająca wyłącznie zasoby pełnotekstowe, jest już dostępna.
Przejdź na https://bibliotekanauki.pl
Preferencje help
Widoczny [Schowaj] Abstrakt
Liczba wyników

Znaleziono wyników: 2

Liczba wyników na stronie
first rewind previous Strona / 1 next fast forward last
Wyniki wyszukiwania
help Sortuj według:

help Ogranicz wyniki do:
first rewind previous Strona / 1 next fast forward last
1
Content available remote Valstybė IR Miestas: Urbanistinė Plėtra Galių Persiskirstymo Aplinkoje
100%
LT
Globalizacijos veiksniai menkina valstybės galią ir keičia jos pobūdį, o Europos Sąjungos plėtra, taip pat jos vykdoma eurointegracijos politika įtvirtina naują valstybės ir regionų bei miestų santykių konfigūraciją. Valstybėms narėms vis labiau susisaistant dalis valstybės galios perduodama į aukštesnį supranacionalinį lygmenį, o dalis į žemesnį subnacionalinį lygmenį. Miestai ir regionai įgauna vis daugiau savarankiškumo, jų valdymo srityje ryškus perėjimas nuo centralizuoto prie daugialygio ar tinklinio, nuo vadybinio prie antrepreneriško valdymo. ES plėtojama Europos regionalizavimo politika ne tik teikia galimybių megzti tiesioginius regionų bei miestų ryšius, bet ir skatina kurti naujus miestų valdymo modelius, kurie laiduotų valdžios, visuomenės ir verslo partnerystę ir padėtų urbanistiniams regionams tapti konkurencingiems globalinėse rinkose. Straipsnyje aptariami kai kurie valstybės ir miestų santykių, taip pat miestų valdymo kaitos aspektai, svarstoma, kaip Lietuvos ir Vilniaus urbanistinė plėtra siejasi su europinės euroregionizacijos politikos nustatomomis gairėmis ir tos politikos teikiamomis galimybėmis.
EN
The paper examines the changing character of nation / state power and power relationships between state, regions and cities under the conditions of rapid grobalization and postfordist capitalism. European states, regions and cities sustain not only the pressure of globalizational factors and challenges, but they are the targets of Euro-integrational policy, especcially that of Euro-regionalization and urbanization. A part of state power is transmitted up to a supranational level and some part - down to regional and local levels, thus the authorities of a subnational level are empowered to act on their own account for good competitive positions in domestic and global markets. Some peculiarities of Lithuania's transition to a capitalist system are highlighted and landmarks of urbanization are concidered. Attention is paid to Vilnius urban development from the point of view of European regional and urban development policy trends.
2
Content available remote EuropeanDemos: Democracy Deficit and National Feelings
100%
EN
The level and scope of European Union (EU) integration activities are showing the aspects of civilizational development with a huge impact on the world system of civilizations and make more evident the fact that the future of EU depends on the attitude of European policy-makers to the national, cultural, and political identities. Interest in the identities has been reinforced in recent years by the failure of EU Constitutional Treaty and further attempts to reach an agreement about the new Treaty. This failure stimulated cogitations on both the subject of Constitutional Treaty and the features of the Europeandemos. Spirited discussions pointed to the so called "deficits" - "community deficit", "legitimacy deficit" and, as a consequence, to the "democracy deficit". Thus EU future can be seen as depending on the removal of these "deficits". How can this be done under the prevailing political attitude of denationalization? The problem of Europeandemoswas aggravated by the enlargement of EU: new Member states are loaded with different historic experience and clearly visible features of national sense. National feelings have been the main force raising people for national liberation movement or national revival. This experience must be taken into account while discussing new political guidelines for the construction of Europeandemos. The social content ofdemos, including identity, common history and the sense of "unity in diversity", could be accumulated through the loyalties and bonds of affection to one's nation, culture, language, and historical myths; thus, the attitude of denationalization requires a modification.
LT
Santrauka Gilinantis į Europos Sąjungą (ES), kaip į pasaulinę civilizacijų sistemą keičiančio civilizacinio darinio integracinius procesus, aiškėja, kad ES ateitis priklausys nuo to, koks požiūris į nacionalinius, etnokultūrinius bei politinius tapatumus įsivyraus tarp šios bendrijos politikos formuotojų. Domėtis įvairiais tapatumais paskatino ES Konstitucinės Sutarties nesėkmė, sukėlusi svarstymų bangą apie naują Europos "išradimą" ar "pagrindimą". Keltas esminis klausimas - kas yra Konstitucinės Sutarties subjektas ir kokie europietiškojodemosbruožai? Išryškėjo ES būdingos demokratijos, legitimumo ir visuomenės stokos, tad tolesnė integracija įsivaizduotina kaip jų šalinimo vyksmas. Klausimas - kaip šitai galima daryti vyraujant politinei denacionalizavimo nuostatai, kuri buvo įtvirtinta dedant naujos Europos pagrindus? Politinę denacionalizacijos nuostatą palaiko pastaraisiais metais išplitę postnacionalinio tapatumo, europinio konstitucinio patriotizmo, taip pat besąlygiško svetingumo diskursai. Legitimumo ir kitokių stokų bei europietiškojodemosproblemos ypač suaktualėjo išsiplėtus ES. Priimtų valstybių visuomenėms ir tautoms būdinga kitokia istorinė patirtis, stipresni nacionaliniai jausmai, kurie ir padėjo išsivaduoti iš sovietinės okupacijos. Į šias jausenas būtina atsižvelgti svarstant europietiškojodemoskūrimo planus. Socialinį europinės visuomenės turinį derėtų kaupti ir kurti ne atmetant nacionalines jausenas, o pasitelkiant prisirišimą prie tautos, kultūros, kalbos bei istorinių mitų, tad kyla būtinumas keisti politinę denacionalizavimo nuostatą.
first rewind previous Strona / 1 next fast forward last
JavaScript jest wyłączony w Twojej przeglądarce internetowej. Włącz go, a następnie odśwież stronę, aby móc w pełni z niej korzystać.