Wyniki wyszukiwania - Biblioteka Nauki

Nowa wersja platformy, zawierająca wyłącznie zasoby pełnotekstowe, jest już dostępna.
Przejdź na https://bibliotekanauki.pl

Ograniczanie wyników

2 Limes. Cultural Regionalistics

2 Pruskus V.

Znaleziono wyników: 2

Liczba wyników na stronie

Wyniki wyszukiwania

Sortuj według:

Ogranicz wyniki do:

Globalization and National Identity: The Aspects of Political Ethics

100%

Pruskus V.

Limes. Cultural Regionalistics

2008

tom 1

nr 2

199-209

The article shows that globalization makes the largest influence on three significant guarantees of national identity (and freedom) preservation: language, economic and political independence. The possibilities to preserve and to consolidate freedom are discussed as well. The first theme analyzed is the worship and promotion of language, cultural and national values which mean not only safety but also openness and accessibility for other cultures (interchange). The second is the renunciation of servant position in relation with the European Union, the self-spread and defence of economic interests. The third is more active defend of political interests in the European Union in search for the partners whose interests seceded to coincide with ours. The fourth is the implementation of the political self-government principle, which should be grounded on the striving to preserve the national identity and culture which supply civil society. This way the gap between authorities and inhabitants decreases, it diminishes the distrust of citizens in authorities and it increases responsibility and accountability of authorities to the people who elected them. It is hoped that everything above mentioned would form more favourable environment for national self-awareness and freedom to spread and grow strong as well.

Straipsnyje parodoma, kad tautinio tapatumo kaip vertybės ir laisvės tapsmą vis labiau lemia spartūs pokyčiai, paženklinti visuotine globalizacija. Atskleidžiama, kad didžiausią poveikį globalizacija daro trims svarbiausioms tautinio tapatumo (ir laisvės) išsaugojimo garantams - kalbai, ekonominiam savarankiškumui ir politiniam savarankiškumui. Aptariamos tautinio tapatumo ir laisvės saugos bei jos įtvirtinimo galimybės. Pirma, tai - kalbos, kultūrinių ir tautinių vertybių gerbimas ir propagavimas, kuris reiškia ne tik apsaugą, bet ir atvirumą bei prieinamumą kitoms kultūroms (mainus). Antra, atsisakymas servilistinės santykių su ES pozicijos, efektyvus ir kryptingas ekonominių interesų, susijusių su gyvybine tautos, atskirų jos grupių savisklaida, gynimas. Trečia, aktyvus politinių interesų gynimas ES ir partnerių, kurių interesai sutaptų su mūsiškiais, paieška leistų pelnyti didesnį palankumą ir paramą. Ketvirta, politinės savivaldos principo įgyvendinimas, kuris būtų grindžiamas ne tiek formaliu visų lygių valdžios renkamumu, bet remtųsi tautos tapatumo, jos kultūros, kuri būtent ir maitina pilietinę visuomenę, išsaugojimo siekiu. Taip pat mažinamas (atkuriamas) valdžios ir gyventojų atotrūkis silpnintų ir nepasitikėjimą valdžia, didintų jos atsakomybę rinkėjams.

The Features of the Resumption and Set of Lithuanian Catholic Church in the First Decade of the Re-Establishment of Independence

100%

Pruskus V.

Limes. Cultural Regionalistics

2010

tom 3

nr 2

110-123

In the article the singularity chances of Catholic Church as the institute after the re-establishment of Independence are analyzed. Two influences of the Church, inside and outside growing, conditioned by the present economic, social and cultural transformations are researched. The topics of public globalization processes, born out of religious pluralism, to which we have to react, considering having concrete Churchy heritage of acting that was formed by historical experience and concrete circumstances are also analyzed. It is also spoken about the Catholic Church in terms of government and political life.

Straipsnyje analizuojami Katalikų Bažnyčios atnaujinimo ypatumai ir augimo įtampos šaltiniai (atkūrus Lietuvos nepriklausomybę) pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu Lietuvoje (1990-2001). Nagrinėjamos Bažnyčios vidaus ir išorės permainos, nulemtos visuomenės ekonominių, socialinių ir kultūrinių pokyčių, visuotinės globalizacijos procesų pagimdyto religinio pliuralizmo, į kurį tenka reaguoti atsižvelgiant į turimą bažnytinės veiklos paveldą, suformuotą istorinės patirties ir konkrečių aplinkybių. Aptariama Katalikų Bažnyčios būklė valstybės ir politinio gyvenimo atžvilgiu. Parodoma, kad šią padėtį ženklino trys esminės nuostatos. Pirma, Katalikų Bažnyčia išreiškė principinę poziciją už demokratinę politinę tvarką, nors tai toli gražu neturi reikšti, kad šis kone deklaratyvus demokratijos priėmimas nusako tikinčiųjų suvokiamus demokratijos principus, ypač laisvės ir tolerancijos. Antra, Bažnyčia ieškojo būdų ir priemonių atskleisti savo santykius su politinėmis partijomis, pirmiausia LKDP, turinčia šimtametę tradiciją (įkurta 1904 m.). Tačiau nesutarimai tarp įvairių interesų grupių partijos viduje ir galiausiai skaidymasis - "moderniųjų krikdemų" (gerokai nutolusių nuo Bažnyčios) sparno atsiskyrimas nuo LKDP - privertė Bažnyčią užimti nuosaikesnę poziciją ir atsargiau vertinti krikščionišką demokratinę orientaciją deklaruojančias partijas, tuo labiau išskirti vienintelę, prioritetinę. Trečia, Bažnyčia Lietuvoje nebuvo linkusi sieti savęs su nacionaline idėja ir nacionalizmu. Tokia pozicija prisidėjo mažinant įtampą tarp lietuvių ir šalyje gyvenančių tautinių mažumų, stiprinant ryšius su protestantų, ortodoksų ir sentikių bendruomenėmis. Nors, atrodo, Katalikų Bažnyčios santykiai su valstybe gerėja, tačiau tebelieka ir spręstinų dalykų.