Vyrai ir moterys genealogijoje: Gorskių giminės vedybinė politika XVI a. antroje pusėje – XVIII a. pirmoje pusėje

• Autorzy: Jonas Drungilas

Abstrakty

EN

Based on genealogical data, the article investigates the marriage policy of the Gorski family (Nałęcz coat of arms) from its establishment in Samogitia in the second half of the sixteenth century to its rise in the first half of the eighteenth century. First, a general portrait of the spouses is analysed (the social status, economic capacity, offices held, geographical origin), and then the ‘marriage market’ of this family and the factors that had shaped it are examined in greater detail (kinship ties, land tenure, confession).

LT

Straipsnyje, pasitelkus genealoginius duomenis, tiriama Gorskių (h. Galvaraištis) giminės vedybinė politika nuo jos įsikūrimo Žemaitijoje XVI a. antroje pusėje iki iškilimo XVIII a. pirmoje pusėje. Pirmiausia analizuojamas bendras sutuoktinių portretas (socialinis statusas, ekonominis pajėgumas, turimos pareigybės, geografinė kilmė), tada detaliau nagrinėjama šios giminės „vedybinė rinka“ bei ją formavę veiksniai (giminystės ryšiai, žemėvalda, konfesija).

Słowa kluczowe

EN

genealogy; kinship; Gorski; spouses; marriage; Samogitia

LT

genealogija; giminystė; Gorskiai; kilmė; sutuoktiniai; vedybos; Žemaitija

• Wydawca: Lietuvos istorijos institutas
• Czasopismo: Lietuvos istorijos metraštis
• Rocznik: 2024
• Numer: 1
• Strony: 33-64

Daty

wydano

2024

Twórcy

autor

Jonas Drungilas

• Lietuvos istorijos institutas

Bibliografia

• Catechismus, Ex Decreto Concilii Tridentini, ad parochos [...]. Lugduni, MDLXXII.
• Collectanea constitutionum synodalium dioecesis Samogitiensis. Vilnae: typis Accad. Soc. Iesu, 1690.
• Dokumenty Soborów Powszechnych, tekst grecki, łaciński, polski. T. II (869–1312): Konstantynopol IV, Lateran I, Lateran II, Lateran III, Lateran IV, Lyon I, Lyon II, Vienne. Układ i opracowanie ks. A. Baron, ks. H. Pietras SJ. Kraków: Wydawnictwo WAM, 2003.
• Dokumenty Soborów Powszechnych. T. IV: (1511–1870). Lateran V, Trydent, Watykan I. Układ i opracowanie ks. A. Baron, ks. H. Pietras SJ. Kraków: Wydawnictwo WAM, 2004.
• Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas. Sudarė A. Tyla ir D. Žygelis. Vilnius: Pradai, 1997.
• Metryka Litewska. Księga Sigillat 1708–1719. Opracował A. Rachuba. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1987.
• Metryka Litewska. Rejestry podymnego Wielkiego Księstwa Litewskiego: Księstwo Żmudzkie 1690 r. Opracował G. Błaszczyk. Warszawa: Neriton, 2009.
• Metryka Litewska. Rejestry podymnego Wielkiego Księstwa Litewskiego. Województwo wileńskie 1690 r. Opracował A. Rachuba. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1989.
• Metryka Litewska. Rejestry podymnego Wielkiego Księstwa Litewskiego. Województwo trockie 1690 r. Opracował H. Lulewicz. Warszawa: Neriton, 2000.
• Rejestry popisowe pospolitego ruszenia szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego z 1621 r. Opracował A. Rachuba. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2015.
• Trečiasis Lietuvos Statutas. Iš rusėnų kalbos vertė R. Jaramičius, J. Machovenko. Vilnius: Alma litera, 2023.
• VAIVADA, Vacys. Dokumentas apie S. Gorskio vedybas. In: Žemaičių praeitis. Ats. red. A. Butrimas. T. 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 277–278.
• Опись документов Виленьского Центрального Архива Древныих актовых кнuг. Т. 1. Вильна: Типография Бр. Д. и Х. Яловцерь, 1901.
• Русская историческая библиотека. Т. XXXIII: Переписи войска Литовского. Петроград: Типография Главного Управления Уделов, 1915.
• Статут Вялікага княства Літоўскага 1588: Тэксты. Даведнік. Каментарыі. Рэдкал.: І. П. Шамякін (гал. рэд.) і інш. Мінск: Беларуская Савецкая Энцыклапедыя Імя Петруся Броўкі, 1989.
• ANDRIULIS, Vytautas. Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003.
• AUGUSTYNIAK, Urszula. Dwór i klientela Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640). Mechanizmy patronatu. Warszawa: Semper, 2001.
• BŁASZCZYK, Grzegorz. Herbarz szlachty żmudzkiej. T. I–VI. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2015–2016.
• BŁASZCZYK, Grzegorz. Żmudź w XVII i XVIII wieku. Zaludnienie i struktura społeczna. Poznań: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1985.
• BOLOGNE, Jean-Claude. Histoire du mariage en Occident. Paris: Hachette Littératures, 1995.
• BOURDIEU, Pierre. Les stratégies matrimoniales dans le système de reproduction. Annales. Économies, Sociétés, Civilisations. 27ᵉ année, N. 4–5, 1972, p. 1105–1127.
• BURGUIÈRE, André. Logique des familles. In: Histoire de la famille. T. 3: Le choc des modernités. Sous la direction de A. Burguière, Ch. Klapisch-Zuber, M. Segalen, F. Zonabend. Paris: Armand Colin, 1986, p. 76–122.
• DELILLE, Gérard. Famille et propriété dans le royaume de Naples (XVe–XIXe siècle). Rome–Paris: Éditions de l‘EHESS, 1985.
• DRUNGILAS, Jonas. Bilevičių genealoginė kronika (XV a. – XVII a. pirmoji pusė). In: Istorijos šaltinių tyrimai. T. 7. Sudarytojas A. Dubonis. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, p. 157–206.
• DRUNGILAS, Jonas. Erelis lokio guolyje. Lenkų bajorai Žemaitijoje XVI–XVIII a. Migracija, kalba, atmintis. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019.
• DRUNGILAS, Jonas. Iš Žemaitijos vyskupo stalų valdų istorijos: Pašvitinio valda, miestelis, vyskupo rezidencija 1639 m. Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis. T. 52. 2019, p. 19–35.
• Herbarz Polski Kaspra Niesieckiego S. J. Powiększony dodatkami z późniejszych autorów, rękopismów, dowodów urzędowych i wydany przez Jana Nepomucena Bobrowicza. T. VII–VIII. Lipsk: nakładem i drukiem Breitkopfa i Haertela, 1841–1842.
• HURWICH, J. Judith. Marriage Strategy among the German Nobility 1400–1699.The Journal of Interdisciplinary History. Vol. 29, No. 2, 1998, p. 169–195.
• HURWICH, J. Judith. Noble strategies: marriage and sexuality in the Zimmern Chronicle. Kirksville: Truman State University Press, 2006.
• JABLONSKIS, Konstantinas. Saliamonas Slavočinskis. In: Konstantinas Jablonskis. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai. Sudarė V. Merkys. Vilnius: Mintis, 1973, p. 205–209.
• JOVAIŠA, Liudas. Tridento susirinkimas ir Lietuva. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 16, 2000, p. 35–48.
• KLIMAVIČIUS, Raimundas. Gorskių giminės genealogija. In: Žemaičių praeitis. Ats. Red. A. Butrimas. T. 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 257–269.
• LÉVI-STRAUSS, Claude. Elementarne struktury pokrewieństwa. Przekł. Maciej Falski. Warszawa: Oficyna Wydawnicza Volumen, 2011.
• LIEDKE, Marzena. Rodzina magnacka w Wielkim Księstwie Litewskim w XVI–XVIII wieku. Studium demograficzno-społeczne. Białystok: Instytut Badań nad Dziedzictwem Kulturowym Europy, 2016.
• LUKŠAITĖ, Ingė. „Knygos nobažnystės“ (1653 m.) parengimo kultūrinė aplinka. In: Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas. Ats. red. I. Lukšaitė ir kt. Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus, 2001, p. 4–29.
• MANYŚ, Bernadetta. Rec. Marzena Liedke, Rodzina magnacka w Wielkim Księstwie Litewskim w XVI–XVIII wieku. Studium demograficzno-społeczne. Białystok: Instytut Badań nad Dziedzictwem Kulturowym Europy, 2016. 436 s. Lietuvos istorijos metraštis. 2017 metai. 2. 2018, p. 189–196.
• MARRA, Stéphanie. Allianzen des Adels. Dynastisches Handeln im Grafenhaus Bentheim 16. und 17. Jahrhundert. Köln–Weimar–Wien: Böhlau, 2007.
• NASSIET, Michel. Parenté, noblesse et états dynastiques XV e–XVI e siècles. Paris: École des Hautes Études en Sciences Sociales, 2000.
• RAGAUSKIENĖ, Raimonda. Klientelė Reformacijos verpetuose. Bajoro Skaševskio biografijos tyrimas. Darbai ir Dienos. T. 44, 2005, p. 189–210.
• RAILAITĖ-BARDĖ, Agnė. Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020.
• SAVIŠČEVAS, Eugenijus. Apie bajorų gyvenimą, aistras ir mirties bausmę XVI a. Žemaitijoje. In: Istorijos šaltinių tyrimai. T. 2. Sudarė A. Dubonis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010, p. 179–208.
• SAVIŠČEVAS, Eugenijus. Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409–1566 m. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
• SPIESS, Karl-Heinz. Familie und Verwandtschaft im deutschen Hochadel des Spätmittelalters 13. bis Anfang des 16. Jahrhunderts (Vierteljahrschrift für Sozial- und Wirtschaftsgeschichte, Beihefte 111). Stuttgart: Steiner, 1993.
• STONE, Lawrence. The Family, Sex and Marriage in England, 1500–1800. New York: Harper & Row, 1977.
• TRUSKA, Liudas. XVIII a. pabaigos Lietuvos bajorija (skaičius ir sudėtis). Lietuvos istorijos metraštis. 1992, 1994, p. 13–30.
• Urzędnicy dawnej Rzeczypospolitej XII–XVIII wieku. Т. IX: Urzędnicy inflanccy XVI–XVIII wieku. Spisy. Opr. K. Mikulski, A. Rachuba. Kórnik: Biblioteka Kórnicka, 1994.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. I: Województwo wileńskie XIV–XVIII wiek. Pod redakcją A. Rachuby. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2004.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. II: Województwo trockie XIV–XVIII wiek. Pod redakcją A. Rachuby. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2009.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. III: Księstwo Żmudzkie XIV–XVIII wiek. Pod redakcją A. Rachuby. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2015.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. IV: Ziemia smoleńska i województwo smoleńskie XIV–XVIII wiek. Pod redakcją A. Rachuby. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2003.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. IX: Województwo mścisławskie XVI–XVIII wiek. Pod redakcją A. Rachuby. Warszawa: Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk, 2019.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. VIII: Ziemia brzeska i województwo brzeskie XIV–XVIII wiek. Pod redakcją A. Rachuby. Warszawa: Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk, 2020.
• VAIŠVILA, Alfonsas. Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.). T. II. Vilnius: Versmė, 2017.
• WILCZYŃSKI, Jan Kazimierz. Herbarz starodawnej szlachty podług Heraldyków polskich z dopełnieniem do czasów obecnych. Paryż: Drukarnia E. Martinet, 1860.
• WOOD, B. James. Endogamy and Mésalliance, the Marriage Patterns of the Nobility of the Election of Bayeux, 1430–1669. French Historical Studies. Vol. 10, No. 3, 1978, p. 375–392.
• АМЕЛЬКА, Сяргей Уладзіміравіч. Радаводы графскай і слонімскай галін Валовічаў у XVI–XVIII стст. (паводле вывадовых спраў Гарадзенскага дваранскага дэпутацкага сходу1875 г.). In: Unus pro omnibus: Валовічы ў гісторыі Вялікага княства Літоўскага XV–XVIII стст. Склад. А. М. Янушкевіч, навук. рэд. А. І. Шаланда. Мінск: Медысонт, 2014, с. 127–144.

Identyfikatory

DOI

10.33918/25386549-202401002

Biblioteka Nauki

54429165