Karo veiksmai Kuršo kunigaikštystės ir Lietuvos pasienyje Didžiojo Šiaurės karo pradžioje (1701 m. rugsėjis – 1703 m. gegužė)

• Autorzy: Mārīte Jakovļeva

Abstrakty

EN

The article dwells on the events of the Great Northern War (1700–1721) related to the Duchy of Courland. It focuses on the warfare in a particular region, the border area between the Duchy of Courland and the Grand Duchy of Lithuania, from the entry of the Swedes into the Duchy of Courland in the summer of 1701 to the spring of 1703, when the Swedish governor, Karl Magnus Stuart, left Courland. The article is based mainly on the historical sources stored in the Latvian State Historical Archive.

LT

Straipsnyje aptariami Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) įvykiai, susiję su Kuršo kunigaikštyste. Daugiausia dėmesio skirta karo veiksmams konkrečiame regione – Kuršo kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienyje, vykusiems nuo švedų įžengimo į Kuršo kunigaikštystę 1701 m. vasarą iki 1703 m. pavasario, kai iš Kuršo išvyko švedų gubernatorius Karolis Magnusas Stiuartas (Karl Magnus Stuart). Rengiant straipsnį Latvijos valstybiniame istorijos archyve saugomais istorijos šaltiniais.

Słowa kluczowe

EN

Duchy of Courland; Grand Duchy of Lithuania; Žemaitija (Samogitia); Charles XII; August II; Ferdinand Ketler; Great Northern War

LT

Kuršo kunigaikštystė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Žemaitija; Didysis Šiaurės karas; Karolis XII; Augustas II; Ferdinandas Ketleris

• Wydawca: Lietuvos istorijos institutas
• Czasopismo: Lietuvos istorijos metraštis
• Rocznik: 2022
• Numer: 2
• Strony: 71-102

Daty

wydano

2022

Twórcy

autor

Mārīte Jakovļeva

• Latvijos nacionalinis istorijos muziejus

Bibliografia

• FABER, Samuel. Der Ausführlichen Lebens-Beschreibung Carls des XII. Königs in Schweden Darinnen in dreyen Absätzen gewiesen, alles was sich mit dem Treffen bey Clissowa vor Cracau, mit denen Polnischen Consiliis, mit der Belägerung Thoren, mit Elbingen und Danzig; mit Curland und Lithauen, dem Treffen bey Pultoski und Sallaten; mit Liefland und Moscau, diese Zeit zugetragen. Allesmit schönen Kupffer. Th. 3. Frankfurt, Leipzig, 1704.
• Livonica. Oder einiger zu mehrer Erläuterung der mit Anfang des 1700. Jahres in Lieffland entstandenen Unruhe dienliche Stücke und Actorum Publicorum [Ryga, 1700]. Fasciculus Primus. Rigische Novellen. 1702, Nr. 89.
• Sitzungs-Berichte der kurländischen Gesselschaft für Literatur und Kunst nebst Veröffentlichungen des kurländischen Provinzial-Museums, aus dem Jahre 1888. Mit 7 Tafeln. Mitau: gedruckt bei J. F. Steffenhagen und Sohn, 1889.
• Umbständliche Relation Des scharfen Gefechtes, So zwischen einer geringen Anzahl von Ihrer Königl. Majest. zu Schweden Königes Caroli XII. Auss dem Hertzogthum Churland nach Littauen commendirten Trouppen, und der Moscowitisch-Littauschen sechs mahl grösseren Macht ohnweit Birsen vorgefallen, Darinnen von Ihr. Königl. Majest. Seiten ein herrlicher und glorieuser Sieg Mit Heldenmühtiger Tapfferkeit errungen worden den 19. Martii Anno 1703. [Stockholm. [s. n.]. [Kungliga tryckeriet]. 1703].
• DIBAŠS, Boguslavs. Sakšu karaspēks Piltenes apgabalā 1700. Gadā. In: Ventspils Muzeja Raksti. Rīga: Latvijas Universitātes žurn. “Latvijas Vēsture” fonds, 2003, III sēj., lpp. 143.–153.
• DUNDULIS, Bronius. Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. Vilnius: Mokslas, 1977.
• FELDMAN, Józef. Polska w dobie wielkiej wojny północnej 1704–1709. Kraków: Nakładem Polskiej Akademii Umiejętności, 1925.
• JAKOVĻEVA, Mārīte. Cīņa par varu Kurzemes hercogistē pēc hercoga Frīdriha Kazimira nāves (1699. gada aprīlis – 1701. gada janvāris). Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, 2003, Nr. 3, lpp. 65–95.
• JAKOVĻEVA, Mārīte. Cīņa par varu Kurzemes hercogistē pēc hercoga Frīdriha Kazimira nāves (1701.–1703. gads). Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, 2005, Nr. 1, 48.–68, lpp.; 2006, Nr. 3, lpp. 44.–59.
• JAKOVĻEVA, Mārīte. Karadarbība Kurzemes hercogistē un Lietuvas pierobežā Lielā Ziemeļu kara sākumā (1700. g. februāris–1703. g. maijs). Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, 2007, Nr. 2, lpp. 42.–72.
• JAKOVĻEVA, Mārīte. Karadarbība Kurzemes hercogistē un Lietuvas pierobežā: (1703. gada vasara –1705. gads). Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, 2008, Nr. 2, lpp. 29.–46, Nr. 3, lpp. 49.–70.
• JONASSON, Gustaf. Politische Ziele und militärische Hilfsmittel. Die Baltische Militärpolitik Karls XII. im Jahre 1701. In: Die schwedischen Ostseeprovinzen Estland und Livland im 16.–18. Jahrhundert. Bearb. A. Loit, H. Piirimäe. Stockholm: Centre for Baltic Studies, Stockholm University, 1993 (Studia Baltica Stockholmiensia, vol. 11, 1993), S. 97–115.
• KELCH, Christian. Liefländische Historia: Continuation 1690 bis 1707. Nach der Originalhs. zum Druck gegeben. Mit Vorw., Nachweisen und Personenreg. vers. von Johannes Lossius. Dorpat: Schnakenburg. Bd. 2. 1875.
• KVASKOVA, Valda. Ventspils Ziemeļu kara gados (1700–1721). Latvijas Arhīvi, 2002, Nr. 1, lpp. 37.–67.
• NORDBERG, Jöran [Andersson]. Leben Carls des Zwölften Königs in Schweden. Erster Theil, [s. l.], Rudolph Beneke, 1745.
• PĒTERSONE, Pārsla. Komunikāciju sistēmas Kurzemes hercogistē Ziemeļu kara laikā. In: Ventspils Muzeja Raksti, 2003, III sēj. Rīga: Latvijas Universitātes žurn. “Latvijas Vēsture” fonds, lpp. 115.–141.
• RACHUBA, Andrzej. Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczypospolitej w latach 1569–1763. Warszawa: Wydawnictwo sejmowe, 2002.
• RAKUTIS, Valdas. Saločių mūšis. In: Pasvalio krašto istorija XV–XVIII a. Sud. V. Didžpetris. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009, p. 109–150.
• RAKUTIS, Valds. Krievu-lietuviešu un zviedru karaspēku kauja pie Saločiem 1703. gadā. In: Latvijas Kara Muzeja Gadagrāmata, V sēj. Rīga: Latvijas Kara muzejs; Militārās literatūras apgādes fonds, 2004, lpp. 21.–34.
• SLIESORIŪNAS, Gintautas. Drugi wileński zjazd litewskich republikantów w 1701 roku. In: Актуальные проблемы истории и культуры: зб. навук. арт. Склад.: А.У. Мацук, Р. Юргайціс.
• Вып. 2: Парламентарызм у Вялікім Княстве Літоўскім у XVIII стагоддзі. Мінск: Беларус. навука, 2020, с. 93–121.
• SLIESORIŪNAS, Gintautas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suverbuotų dalinių siuntimas prie Rygos 1700 metais. Lietuvos istorijos metraštis, 2001. 2, 2002, p. 59–86.
• SLIESORIŪNAS, Gintautas. Pirmoji Šiaurės karo metais Vilniaus okupacija (1702 m. balandis–gegužė). In: Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui. Red. komisija: E. Rimša [et al.]. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, p. 267–292.
• SLIESORIŪNAS, Gintautas. The first occupation of Vilnius during the Great Northern war. Lithuanian Historical Studies, vol. 14, 2009, Vilnius, 2010, p. 71–104.
• SLJESORIŪNAS, Gintauts. Lietuvas lielkņazistes sabiedrības attieksme pret Ziemeļu kara sākumu 1700. gadā. In: Ventspils Muzeja Raksti, 2006. 5. sēj. Rīga: SIA Fobo prints, lpp. 42.–49.
• SZKLARSKA, Ewa. Puzyna Krzysztof Dominik h. Oginiec (zm. 1731). In: Polski słownik biograficzny. T. XXIX. Wrocław etc.: Zakład narodowy imienia Ossolińskich, 1986, s. 496–497.
• ŠAPOKA, Mindaugas. Didysis Šiaurės karas, 1700–1721. Karas, pakeitęs moderniąją Europą. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. III: Księstwo żmudzkie XV–XVIII wiek. Oprac. H. Lulewicz, A. Rachuba, P. P. Romaniuk, A. Haratym. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2015.
• WIĆKO, Dzmitry. Początek szwedzkiej interwencji w Wielkim Księstwie Litewskim w końcu 1701 roku. Rocznik Lituanistyczny, t. 5, 2019, s. 161–191.

Identyfikatory

DOI

10.33918/25386549-202202004

Biblioteka Nauki

55992164