Dėl 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos valstybingumo pripažinimo iš kaizerinės Vokietijos pusės

• Autorzy: Edmundas Gimžauskas

Abstrakty

EN

The article focuses on an outstanding episode from the period when the Act of Independence of Lithuania of 16 February 1918 was proclaimed: just over a month later, Germany recognised the statehood of Lithuania. Although this event was undoubtedly significant for the establishment and consolidation of an independent state, due to various circumstances it has not been adequately discussed and evaluated in Lithuanian historiography until now. For a long time, such research was hindered by a limited base of available sources. The increased availability of German archival material and the appearance of new fundamental studies on the period of the First World War in Lithuania by foreign authors provided an opportunity for corresponding Lithuanian research.

LT

Straipsnyje nagrinėjamas ryškus laikotarpio, kai 1918 m. buvo paskelbtas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas, epizodas – kiek daugiau nei po mėnesio Vokietija pripažino Lietuvos valstybingumą. Nors šis įvykis neabejotinai buvo reikšmingas nepriklausomos valstybės sukūrimui ir įtvirtinimui, dėl įvairiausių aplinkybių jis ligi šiol nesulaukė deramo aptarimo ir įvertinimo lietuviškoje istoriografijoje. Ilgą laiką pagrindinė kliūtis tyrimui buvo ribota prieinamų šaltinių bazė. Padidėjus vokiškosios archyvinės medžiagos prieinamumui, atsiradus naujiems fundamentaliems užsienio autorių tyrimams, susijusiems su Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvoje, atsirado galimybė ir atitinkamiems lietuviškiems tyrinėjimams.

Słowa kluczowe

EN

Kaiser Germany; Council of Lithuania; Oberost; recognition of independence; notification document; delegation; trip; Berlin

LT

Kaizerinė Vokietija; Lietuvos Taryba; Oberostas; notifikavimo dokumentas; delegacija; kelionė; Berlynas; nepriklausomybės pripažinimas

• Wydawca: Lietuvos istorijos institutas
• Czasopismo: Lietuvos istorijos metraštis
• Rocznik: 2022
• Numer: 1
• Strony: 105-130

Daty

wydano

2022

Twórcy

autor

Edmundas Gimžauskas

• Lietuvos istorijos institutas

Bibliografia

• Das Werk des Untersuchungsausschusses der Verfassunggebenden Deutschen Nationalversammlung und des Deutschen Reichstages 1919–1928. Die Ursachen des Deutschen Zusammenbruches im Jahre 1918. 4. Reihe, Bd. 2, Die militärische und aussenpolitische Zusammenbruch, Berlin: Deutsche Verlagsgesellschaft für Politik und Geschichte, 1927.
• Deutsch–sowjetische Beziehungen von der Verhandlungen in Brest-Litowsk bis zum Abschluss des Rapallo-Vertrages. Dokumentensammlung, Bd. 1: 1917–1918. Berlin: Staatsverlag der DDR, 1967.
• KLIMAS, Petras. Der Werdegang des litauischen Staates von 1915 bis zur bildung der provisorischen Regierung im Nowember 1918. Berlin: Paß & Garleb, 1919.
• Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918. Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė. Dokumentų rinkinys. Sud. E. Gimžauskas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006.
• Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, 1917 m. liepa–gruodis. Dokumentų rinkinys. Sud. L. Mažylis, R. Zozaitė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2018.
• Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, 1918 m. sausis–vasaris. Dokumentų rinkinys. Sud. L. Mažylis, R. Zozaitė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2018.
• Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai. 1917–1918. Sud. A. Eidintas ir R. Lopata. Vilnius: Mokslas, 1991.
• ALIŠAUSKAS, Kazys. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918–1920. T. 1. Chicago: Lietuvos veteranų sąjungos Ramovė, 1972.
• BASLER, Werner. Deutschlands Annexionspolitik in Polen und im Baltikum 1914–1918. Berlin: Rütten & Loening, 1962.
• BIENHOLD, Mariane. Die Enstehung des Litauischen Staates in der Jahren 1918–1919 im Spiegel Deutscher Akten. Bochum: Studienverlag Dr. N. Bockmeyer, 1978.
• ČEPĖNAS, Pranas. Naujųjų laikų Lietuvos istorija. T. 2. Vilnius: Lituanus, 1992.
• DORNFELDT, Matthias, SEEWALD, Enrico. Hundert Jahre deutsch–litauische Beziehungen. Husum: Husum Druck- und Verlagsgesellschaft, 2017.
• GEISS, Imanuel. Der polnische Grenzstreifen 1914–1918. Ein Beitrag zur deutschen Kriegszielpolitik im Ersten Weltkrieg. Hamburg/ Lübeck: Matthiesen Verlag, 1960.
• GEISS, Imanuel. Tzw. Polski pas graniczny 1914–1918: przyczynek do niemieckiej polityki wojennej w czasie I wojny światowej. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1964.
• GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Lietuvos Tarybos atstovavimas Vokietijoje. Pirmasis etapas (1917 m. rugsėjo 24 d. – 1918 m. kovo 31 d.). Parlamento studijos. Vilnius, 2019, Nr. 27, p. 31–75.
• HOFFMANN, Max. Die Aufzeichnungen des Generalmajors Max Hoffmann. Berlin: Verlag für Kulturpolitik, 1929.
• IVINSKIS, Zenonas. Lietuvos politinė būklė 1918 m. pradžioje ir Vasario 16-tos d. aktas. Židinys, 1939, Nr. 2, p. 196–211.
• KLARE, Kai-Achim. Imperium ante portas. Die deutsche Expansion in Mittel- und Osteuropa zwischen Weltpolitik und Lebensraum (1914–1918). Wiesbaden: Harrasowitz Verlag, 2020.
• KLIMAS, Petras. Dienoraštis 1915.XII.1 – 1919.I.19, pradedamas P. Bugailiškio užrašais 1915.VIII.23 (10) – X.13. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1988.
• KLIMAS, Petras. Lietuvos valstybės kūrimas 1915–1918 m. Vilniuje. In: Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918–1928. Kaunas: Vyriausias Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas, 1930, p. 1–20.
• LINDE, Gerd. Die deutsche Politik in Litauen im ersten Weltkrieg. Wiesbaden: O. Harrasowitz, 1965.
• LOPATA, Raimundas. Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais. In: Lietuvių atgimimo istorijos studijos. T. 9. Vilnius: Mintis, 1996.
• RÖMERIS, Mykolas. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1937 (naujas leidimas – Vilnius: Mintis, 1990).
• RUTENBERGAS, Giršas. Lietuvos, kaipo nepriklausomos valstybės, susikūrimas ir jos pripažinimas tarptautinės teisės šviesoje. Teisė, 1927, Nr. 11, p. 35–51; Nr. 12, p. 28–63.
• STAUGAITIS, Justinas. Apie Lietuvos Valstybės Tarybos darbus. Naujoji Romuva, 1937, Nr. 16, p. 351–354; Nr. 17, p. 371–373.
• STRAŽAS, Aba. Der litauische Landesrat als Instrument der deutschen Ostpolitik 1917–1918. Jahrbücher für Geschichte Osteuropas. Bd. 25, H. 3. Wiesbaden, 1977, S. 340–363.
• TRUMPA, Vincas. Lietuvos nepriklausomybės idėja. Metmenys, 1968, Nr. 16, p. 15–33.

Identyfikatory

DOI

10.33918/25386549-202201005

Biblioteka Nauki

55994195