Czasopismo
Tytuł artykułu
Autorzy
Warianty tytułu
Katalikų Bažnyčios Atnaujinimo Ypatumai ir Būklė Pirmuoju Nepriklausomybės Dešimtmečiu Lietuvoje (Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę)
Języki publikacji
Abstrakty
In the article the singularity chances of Catholic Church as the institute after the re-establishment of Independence are analyzed. Two influences of the Church, inside and outside growing, conditioned by the present economic, social and cultural transformations are researched. The topics of public globalization processes, born out of religious pluralism, to which we have to react, considering having concrete Churchy heritage of acting that was formed by historical experience and concrete circumstances are also analyzed. It is also spoken about the Catholic Church in terms of government and political life.
Straipsnyje analizuojami Katalikų Bažnyčios atnaujinimo ypatumai ir augimo įtampos šaltiniai (atkūrus Lietuvos nepriklausomybę) pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu Lietuvoje (1990-2001). Nagrinėjamos Bažnyčios vidaus ir išorės permainos, nulemtos visuomenės ekonominių, socialinių ir kultūrinių pokyčių, visuotinės globalizacijos procesų pagimdyto religinio pliuralizmo, į kurį tenka reaguoti atsižvelgiant į turimą bažnytinės veiklos paveldą, suformuotą istorinės patirties ir konkrečių aplinkybių. Aptariama Katalikų Bažnyčios būklė valstybės ir politinio gyvenimo atžvilgiu. Parodoma, kad šią padėtį ženklino trys esminės nuostatos. Pirma, Katalikų Bažnyčia išreiškė principinę poziciją už demokratinę politinę tvarką, nors tai toli gražu neturi reikšti, kad šis kone deklaratyvus demokratijos priėmimas nusako tikinčiųjų suvokiamus demokratijos principus, ypač laisvės ir tolerancijos. Antra, Bažnyčia ieškojo būdų ir priemonių atskleisti savo santykius su politinėmis partijomis, pirmiausia LKDP, turinčia šimtametę tradiciją (įkurta 1904 m.). Tačiau nesutarimai tarp įvairių interesų grupių partijos viduje ir galiausiai skaidymasis - "moderniųjų krikdemų" (gerokai nutolusių nuo Bažnyčios) sparno atsiskyrimas nuo LKDP - privertė Bažnyčią užimti nuosaikesnę poziciją ir atsargiau vertinti krikščionišką demokratinę orientaciją deklaruojančias partijas, tuo labiau išskirti vienintelę, prioritetinę. Trečia, Bažnyčia Lietuvoje nebuvo linkusi sieti savęs su nacionaline idėja ir nacionalizmu. Tokia pozicija prisidėjo mažinant įtampą tarp lietuvių ir šalyje gyvenančių tautinių mažumų, stiprinant ryšius su protestantų, ortodoksų ir sentikių bendruomenėmis. Nors, atrodo, Katalikų Bažnyčios santykiai su valstybe gerėja, tačiau tebelieka ir spręstinų dalykų.
Słowa kluczowe
Wydawca
Czasopismo
Rocznik
Tom
Numer
Strony
110-123
Opis fizyczny
Twórcy
autor
- Department of Philosophy and Political Theory, Vilnius Gediminas Technical University, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania
Bibliografia
- Bažnyčia ir visuomenė diskusijos, vykusios 1999 metų spalio 8 d. Vilniaus universiteto Senato salėje, dalyvių pasisakymai, 2000,Tėvynės sargas, 1-2.
- Lennzenweger, R.; Stochmeier, P.; Armon, K.; Zinghobler, R. 1997.Katalikų bažnyčios istorija.Antra dalis. Vilnius.
- Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas 1995 m. spalio 4 d.,Valstybės žinios, Nr. 89.
- Navickas, A. 2002. "Trys atodūsiai žvelgiant į Lietuvą",Sandora2: 11-14.
- Peškaitis, A.; Glodenis, D. 2000.Šiuolaikinis religingumas.Vilnius.
- Prunskis, J. 1999. "Lietuvos žydai ir holokaustas",LKMA Metraštis14: 271-293. Vilnius.
- Pruskus, V. 2001.Socialinė katalikybė tarpukario Lietuvoje: jaunosios kartos lietuvių intelektualų katalikų įžvalgos.Vilnius: VPU leidykla.
- Rops, D. 1998.The Church in Society.New York: Free Press.
- Streikus, A. 1998. "Lietuvos katalikų bažnyčia 1940-1990 m.",LKMA Metraštis12: 48-61. Vilnius.
Typ dokumentu
Bibliografia
Identyfikatory
Identyfikator YADDA
bwmeta1.element.cejsh-article-doi-10-3846-limes-2010-12