The quality of the landscape architecture as a result of contemporary development trends and societal activism

• Autorzy: Jakaitis Jonas

Identyfikatory

DOI

10.24425/tkuia.2020.135422

Warianty tytułu

PL

Jakość architektury krajobrazu jako wynik współczesnych trendów rozwoju i aktywizmu społecznego

• Języki publikacji: EN

Abstrakty

EN

The focus point of this article is the territory of historical greenery (THG) of landscape architecture (LA) as aresult of interaction between material environment design as applied art and society. As an object of applied art and anthropogenic activity, LA, as well as its research is an important area for natural, anthropogenic, social and economic sustainability. The study of THG problems today is based on the innate human right to live in a harmonious space of both aesthetic material and natural environment. Aesthetic quality criteria are important for understanding the systemic relationships between nature and human interaction embodied in LA as an applied art form. Therefore, the anthropogenic objects of LA and the spaces formed by them in the urban environment require studies of the material and natural environment and the anthropogenic functioning as a whole. Based on heuristic, qualitative and quantitative research methods and case studies, the article discusses the problems of interaction between present anthropogenic and natural processes, as well as the possible influence of such interactions on scenarios of LA development and future management of the territory of historical greenery.

PL

W artykule skupiono się na zagadnieniach zieleni historycznej (THG) i architektury krajobrazu (LA) w wyniku interakcji pomiędzy materialnym projektowaniem środowiska (jako sztuki użytkowej) a społeczeństwem. Przedmiot badań jest traktowany jako przedmiot sztuki użytkowej i działalności antropogenicznej. Badanie mieści się w obszarze zrównoważonego rozwoju przyrodniczego, antropogenicznego, społecznego i gospodarczego. Współczesne badanie problemów THG opiera się na wrodzonym prawie człowieka do życia w harmonijnej przestrzeni zarówno estetycznego materiału, jak i środowiska naturalnego. Kryteria jakości estetycznej są ważne dla zrozumienia systemowych relacji między naturą a interakcjami międzyludzkimi zawartymi w LA jako formie sztuki użytkowej. Dlatego też obiekty antropogeniczne LA i tworzone przez nie przestrzenie w środowisku miejskim wymagają badań środowiska materialno-przyrodniczego oraz całościowego funkcjonowania antropogenicznego. Opierając się na heurystycznych, jakościowych i ilościowych metodach badawczych oraz studiach przypadków, w artykule omówiono problematykę interakcji między obecnymi procesami antropogenicznymi i naturalnymi, a także możliwy wpływ tych interakcji na scenariusze rozwoju LA i przyszłe zagospodarowanie terenów zieleni historycznej.

Słowa kluczowe

EN

historical greenery; interaction of anthropogenic components; interaction of natural components; landscape architecture; park art

PL

architektura krajobrazu; interakcja elementów antropogenicznych; interakcja elementów przyrodniczych; sztuka parkowa; zieleń historyczna

• Wydawca: Polska Akademia Nauk, Oddział w Krakowie ; Politechnika Krakowska, Wydział Architektury
• Czasopismo: Teka Komisji Urbanistyki i Architektury Oddział PAN w Krakowie
• Rocznik: 2020
• Tom: T. 48
• Strony: 351--363
• Opis fizyczny: Bibliogr. 43 poz., rys., zdj.

Twórcy

autor

Jakaitis Jonas

• Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture

Bibliografia

• Ackrill, J.L. (1994), Aristotelis, Vilnius: Pradai.
• Andrijauskas, A. (1995), Grožis ir menas. Estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija. Rytai—Vakarai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
• Andrikonytė, A. (2019), Specialistai kraupsta dėl Sapiegų parko vizijų: neaišku, kas čia vyksta, [online:] https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2019/04/17/news/specialistai-kraupsta-del-sapiegu-parko-viziju-neaisku-kas-cia-vyksta-10015514/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy, (accessed: 19.12.2019).
• Bagušinskaitė, E. ‘Baldų gamyba, prekyba ir produkcija Vilniuje XIX a. II pusėje–XX a. Pradžioje’, Kultūros paminklai, (19)2015, pp. 93–118.
• Bell, D. (2003), Kapitalizmo kultūriniai prieštaravimai. Vilnius: Alma Littera.
• Bentham, J. (1907), An Introduction to the Principles of Morals and Legislation, [online:], https://oll.libertyfund.org/titles/278, (accessed: 07.01.2020).
• Basalykas, A. (1977), Lietuvos TSR kraštovaizdis, Vilnius: Mokslas.
• Bučas, J. (2001), Kraštotvarkos pagrindai, Kaunas: Technologija.
• Ceramo, K. (1991), Dievai, kapai ir mokslininkai, Vilnius: Mokslas.
• Dringelis, L., Jakovlevas-Mateckis K. (2016), Miesto viešųjų erdvių ir gyvenamųjų teritorijų želdynų formavimo problemos. Urbanistinis aspektas, Kaunas: Kauno Technologijos Universitetas, [online:] http://lntpa.lt/wp-content/uploads/2012/05/Dr.-Liucijus-Dringelis-KTU-Architekt%C5%ABros-ir-statybos-institutas-Prof.-habil.-dr.-Konstantinas-Jakovlevas-Mateckis-Miesto-vie%C5%A1%C5%B3j%C5%B3-erdvi%C5%B3-ir-gyv.pdf, (accessed: 20.01.2019).
• Dringelis, A. L., Bučas, J., Kavaliauskas, P. (2008), Teritorijų planavimo ir įgyvendinimo valdymas. Institucinė sąranga. Darnioji plėtra teritorijų planavime ir urbanistikoje: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko 2008 m. sausio 8 d. potvarkiu Nr. 7 sudarytos darbo grupės pasiūlymai, kiti veiklos rezultatai, Vilnius: Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, pp. 50–54.
• Hassan, I. (1987), The Postmodern Turn: Essays in Postmodern Theory and Culture, Ohio: State University Press.
• Held, D. (2002), Demokratijos modeliai. Vilnius: Eugrimas.
• Hillery, G. ‘Definitions of Community: Areas of Agreement’, Rural Sociology, (20)1955, pp. 111–123.
• Gaižutis, A. (2004), Estetika: tarp tobulumo ir mirties, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
• Gellner, E. (1993), Postmodernizmas, protas ir religija, Vilnius: Pradai.
• Gražulevičiūtė-Vileniškė, I. ‘Želdyno įtaka socialinei miesto centro aplinkai: Taikos sodų Šefilde atvejis’, Miestų želdynų formavimas, 1(7)2010, pp. 73–80.
• Gražulevičiūtė-Vileniškė. I. ‘Sociologiniai urbanizuotos aplinkos tyrimai: patirtis ir kryptys’, Tiltai, (3)2014, pp. 35–52.
• Grecevičius, P., Marčius, R. ‘Rekreacinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo strategijos aspektai stiprinant Lietuvos kultūrinį identitetą Baltijos šalių kontekste’, Town Planning and Architecture, 30(2)2006, pp. 87–97.
• Grikevičius, R., Ulkienė, K. (2008), Želdinių apsauga ir tvarkymas urbanizuotose teritorijose, Metodiniai nurodymai, Vilnius: Lututė.
• Grunskis, T. ‘Apie kai kurias šiuolaikines aikščių formavimo tendencijas Lietuvoje’, Town Planning and Architecture, 33(3)2009, pp. 135–144.
• Jakaitis, J. (2013), A discourse on the members of urban spatial formation under conditions of modern democracy, monograph, Vilnius: Technika.
• Jakovlevas-Mateckis, K. (2008), Miesto kraštovaizdžio architektura, monograph, Vilnius: Technika.
• Jakovlevas-Mateckis, K. (2009), Miesto kraštovaizdžio architektūros raida ir teorijos pagrindai, monografija, Vilnius: Technika.
• Jakovlevas-Mateckis, K. ‘Lietuvos istorinių parkų raidos analizė ir kai kurie jų atkūrimo problemos aspektai’, Town Planning and Architecture, 35(3)2011, pp. 169–183.
• Jakovlevas-Mateckis, K. (2014), Miesto kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principai, monografija, Vilnius: Technika.
• Janonienė, R. (2006), ‘XVI–XIX a. Vilniaus Žemutinės pilies ikonografiniai šaltiniai, [in:] Ragauskienė, R. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, Vilnius: Pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”, Lietuvos istorijos institutas, p. 14.
• Janonienė, R., ‘Verkių sodai vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio laikais’, Conference, Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje 2017, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. 19.
• Jameson, F. (2002), Kultūros posūkis. Rinktiniai darbai apie postmodernizmą, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
• Januškevičius, L. (2017), Dekoratyvioji dendrologija. Kaunas: Lututė.
• Kantas, I. (1996), Grynojo proto kritika, Vilnius: Mintis.
• Kavaliauskas, P. (1992), Metodologiniai kraštotvarkos pagrindai, Vilnius: Academia.
• Kavaliauskas, P. (2011), Kraštovaizdžio samprata ir planavimas. Vilnius: Vilniaus universitetas,
• Kisarauskaitė, A. (2019), Valstybinis siurrealizmas, [online:] https://www.7md.lt/daile/2019-06-28/Valstybinis-siurrealizmas, (accessed: 29.01.2019).
• Kłos, J. (1937), Wilno. Przewodnik Krajoznawczy, Wilno: Drukarnia Artystyczna „Grafika”.
• Labeckis, D. (2019), Tyrinėja Lietuvos parkus, yra Vilniaus miesto želdynų apsaugos visuomeninės komisijos narys, [online:] http://lietuvossarasas.lt/dainius-labeckis-vilniaus-parkai-ir-zeldynai-yra-unikalus/, (accessed: 29.01.2019).
• Labeckis, D., Leparskienė, L. ‘Paveldėtas pasaulis: istorinis sodas’, Liaudies kultūra, (3)2007.
• Levandauskas, V. (1994), Architektas Karolis Podčašinskis, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
• Mocevičius, A. (2010), Art Development and Tendencies of Lithuanian Gardens and Parks XVII–XX Centuries, Doctoral thesis, Vilnius: Technika.
• Nefas, S., Local Democracy and Instruments of its Functionality in Local Self-government in Lithuania: Case Study of Alytus and Sirvintos Municipalities’, International Journal of Arts and Commerce, 3(2)2014, pp. 70–80.
• Podczaszyński, K. ‘Zastosowanie ogólnych zasad doskonałości w tworach przemysłu do obrazów i posągów, tudzież do urządzenia ogrodów rozkosznych, czyli ogrojców’, Wizerunki i roztrząsania naukowe, 22(2)1838, Wilno, s. 5–44, [online:] https://polona.pl/item/zastosowanie-ogolnych-zasad-doskonalosci-w-tworach-przemyslu- -do-obrazow-i-posagow,ODgwMjE1/4/#info:metadata, (accessed: 4.07.2020).
• Podczaszyński, K. ‘O piękności w robotach przemysłu’, Dziennik Wileński, (2)1821.
• Poderskis, P. (2019), Kodėl sustabdėme Sapiegų parko projektą?, [online:] https://medium.com/@povilaspoderskis/kod%C4%97l-sustabd%C4%97me-sapieg%C5%B3-parko-projekt%C4%85-52e17cc9281a, (accessed: 19.01.2019).